Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Epicentras

epiceñtras [↗ epi… + ↗ centras], reiškinio, vykstančio virš Žemės paviršiaus ar po juo, centro projekcija į Žemės paviršių, pvz., Žemės drebėjimo Δ, branduolinio sprogimo Δ.

Epiblema

epiblemà [gr. epiblēma — apdangalas], augalo šaknies išorinis sluoksnis, kitaip ↗ rizodermis.

Epiblastas

epiblãstas [↗ epi… + gr. blastos — daigas], varpinių augalų gemalo II sėklaskiltė, redukuota iki plono žvynelio.

Epi

epi… [gr.], priešdėlis, reiškiantis buvimą ant, virš, šalia ko nors; ko nors perteklių, priedą; ėjimą po ko nors.

Epentezė

epentèzė [gr. epenthesis — įterpimas], neetimologinio garso įterpimas į morfemą, garsų junginį ar žodį; būdinga indoeuropiečių kalboms, pvz., liet. aštrus < ide. aros.

Ependima

ependimà [gr. ependyma — viršutinė danga], anat. plona plėvelė, išklojanti galvos smegenų skilvelius ir nugaros smegenų centr. kanalą.

Epeirogeninis

epeirogèninis [ēpeiros + ↗ …geninis], geol. svyruojamasis, pvz., Δ judesys (lėtas vertikalus Žemės plutos judesys).

Epeiroforezė

epeiroforèzė [gr. ēpeiros — sausuma + phorēsis — nešimas], žemynų ar jų dalių horizontalus slinkimas.

Epaulement

épaulement [sk. epolman; pranc] ↗ epolmanas.

Epas

èpas [gr. epos — žodis, pasakojimas]: 1, viena iš 3 pagrindinių (šalia lyrikos ir dramos) grožinės literatūros rūšių — pasakojamoji, įvykius aprašanti eiliuota ir prozinė literatūra (senoviniai epai, pasakėčios, poemos, romanai, apsakymai); 2. vienas iš epo I reikšme žanrų — didelis, dažn. eiliuotas ist. ar mit. tematikos kūrinys arba kūrinių ciklas; buvo paplitęs gimininės santvarkos irimo, pvz., graikų „Iliada” ir „Odisėja”, ir feodalizmo, pvz., prancūzų „Rolando giesmė”, laikais; senovinis epas, epopėja.