epárchija [gr. eparchia]: 1. sen. graikų ir romėnų provincija arba kolonija; 2. stačiatikių vyskupo valdoma vyskupija.
|
||||
|
epárchas [gr. eparchos — viršininkas], Bizantijoje — Konstantinopolio miesto viršininkas. epaktà [lot. epacta < gr. epaktos — antraštė], astr. skaičius, rodantis, kiek parų praėjo nuo paskutinės praėjusių metų Mėnulio jaunaties iki pirmos naujųjų metų dienos; dabar vart. tik Velykų datai apskaičiuoti.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Astronomijos terminai |  Kategorija: E |  Peržiūrėta: 5 |  Nėra komentarų | eozinofilai [↗ eozinas + ↗ …filas], kraujo ląstelės — grūdėtieji leukocitai (granuliocitai), kurių citoplazmos grūdeliai (granulės) dažosi rūgštiniais dažais, pvz., eozinu. eozinas [gr. ēōs — aušra], org. junginys C20H8Br4O5; raudoni dažai biol. preparatams, folijai, popieriui dažyti. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Biologijos terminai | Kategorija: E | Peržiūrėta: 3 | Nėra komentarų | Eòs (Ēōs): 1. sen. graikų aušros deivė; 2. poezijoje — aušra. eònas [lot. aeon < gr. aiōn — amžius]: 1. gnosticizme— dievybės emanacija, jėgos, kylančios iš dievybės; 2. Žemės geol. istorijos laikotarpis, apimantis kelias eras, per kurį susidarė kelių geol. grupių uolienų kompleksas. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Geologijos terminai | Kategorija: E | Peržiūrėta: 6 | Nėra komentarų | eolitas [↗ eolitai], psn. seniausia akmens amžiaus epocha, kurią išskyrė XIX a. archeologai, manydami, kad to meto žmonės naudojosi primityviausiais darbo įrankiais — eolitais. eolitai [ēō(s) + ↗ …litas], aštriabriaunės akmenų atplaišos; manyta, kad jie yra seniausi akmens amžiaus žmonių dirbiniai. eòlin‖is [↗ Eolas], susijęs su vėjo veikla, pvz.. ~ės nuogulos (vėjo supustyti dūlėsiai). |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai