Eòlas (gr. Aiolos): 1. sen. graikų vėjų dievas; 2. mitinis eoliečių genties pradininkas.
|
||||
|
eo ipso [lot.], dėl to paties, kaip tik dėl to. eohipas [ēō(s) + gr. hippos — arklys], iškastinis arklys Eohippus, gyvenęs Š. Amerikoje ankstyvajame eocene. eocènas [gr. ēō(s) — aušra + kainos — naujas], Žemės geol. istorijos kainozojaus eros paleogeno periodo vid. epocha; per tą laikotarpį susidariusių uolienų skyrius.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Geologijos terminai |  Kategorija: E |  Peržiūrėta: 6 |  Nėra komentarų | enzoòtija [en + gr. zōon — gyvulys], infekcinės gyvulių ligos paplitimas nedidelėje teritorijoje, pvz., fermoje, ūkyje. enzimològija [↗ enzimai + ↗ …logija], mokslas apie fermentus. enzimai [en + gr. zymē — raugas] ↗ fermentai. enurèzė [gr. en — viduje + urēsis — šlapinimasis], šlapimo nelaikymas, ypač naktį. enukleãcija [lot. enucleo — išimu branduolį, išgliaudau], akies obuolio pašalinimo operacija. entuziãzmas [gr. enthusiasmos], didelis dvasios pakilimas, įkvėpimas, užsidegimas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai