entomofãgas [↗ entomo… + ↗ …fagas], kenkėjus (žalingus vabzdžius) naikinantis vabzdys.
|
||||
entomofãgas [↗ entomo… + ↗ …fagas], kenkėjus (žalingus vabzdžius) naikinantis vabzdys. entomo… [gr. entomon — vabzdys], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su vabzdžiais. entodèrma [↗ ento… + gr. derma — oda]: 1. žmogaus ir daugialąsčių gyvūnų gemalo vidinis sluoksnis (vidinis gemalo lapelis); 2. duobagyvių kūno vidinis sluoksnis. ento… [gr. entos — viduje], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti buvimą viduje. entimemà [gr. enthymēma < en thymō — mintyse]: 1. sutrumpintas silogizmas, kuriame praleista kuri nors prielaida arba išvada; 2. nepilnas, sutrumpintas argumentas, įrodymas ar samprotavimas, kurio trūkstamos dalys numanomos. enterotoksèmija [enteron + ↗ toksemija], infekcinė avių liga; sukelia bacilos Clostridium perfringens. enterostòmija [enteron + gr. (ana)stomoō — atveriu], žarnos atvėrimo į išorę operacija. enteroskòpija [enteron + ↗ …skopija], žarnų vidaus apžiūra enteroskopu. enteroptòzė [enteron + gr. ptōsis — kritimas], žarnų ir kitų pilvo organų nusileidimas. enterològija [enteron + ↗ …logija], mokslas apie žarnas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai