enterolitas [enteron + gr. lithos — akmuo], žarnų akmuo.
|
||||
|
enterokolitas [enteron + gr. kolon — storoji žarna], plonosios ir storosios žarnos uždegimas. enterokinãzė [enteron + gr. kineō — judinu], žarnų sulčių fermentas, kuris neaktyvų junginį tripsinogeną paverčia aktyviu fermentu tripsinu. enterobiòzė, helmintozė, kurią sukelia organizme parazituojančios spalinės kirmėlės Enterobius vermicularis. enteroanastomòzė [enteron + gr. anastomoō — pražiodau], žarnų sujungimo operacija. enteritas [gr. enteron — žarna], plonosios žarnos uždegimas. entelòdonas [gr. entelēs — užbaigtas + odus (kilm. odontos) —dantis], didelis iškastinis žinduolis Entelodon, gyvenęs paleogene Š. pusrutulyje. entelèchija [gr. entelecheia]: 1. Aristotelio filosofijoje — forma, galimybę paverčianti tikrove, tikslinga materijoje slypinčios potencijos realizacija; 2. XIX—XX a. vitalizme — gyvybinė jėga, tikslingai veikianti organinio pasaulio procesų vyksmą. entãzis [gr. entasis — išsitempimas, išsipūtimas], nedidelis dorėninio, jonėninio ar korintinio orderio kolonos liemens pastorėjimas. entálpija [gr. enthalpō — šildau, kaitinu], fiz. termodinaminės sistemos būseną apibūdinantis kintamasis dydis, kurio nepriklausomi kintamieji yra termodinaminės sistemos entropija, slėgis, dalelių skaičius ir apibendrintosios jėgos.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Fizikos terminai |  Kategorija: E |  Peržiūrėta: 53 |  Nėra komentarų | |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai