Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Enozis

enòzis [gr. henōsis — susijungimas], Kipro graikų judėjimas, kurio tikslas — prijungti Kiprą prie Graikijos.

Enologija

enològija [gr. oinos — vynas + ↗ …logija], mokslas apie vyno gamybą, laikymą, rūšis.

Enkomjenderis

enkomjeñderis ↗ enkomenderas.

Enkomjenda

enkomjendà [isp. encomienda — pavedimas, globa]: 1. isp. kolonijose Amerikoje XVI—XVIII a.— indėnų išnaudojimo forma; 2. ta vieta, kurios gyventojai buvo atiduodami isp. kolonistų — enkomenderų — globai.

Enkomenderas

enkomendèr‖as [isp. encomendero — pavedimo vykdytojas], XVI—XVIII a. Ispanijos kolonijų kolonistas ispanas; ~o vad. globai buvo atiduodami indėnai, privalantys mokėti jam duoklę, eiti lažą jo kasyklose ir dvare.

Enklizė

enklizė [gr. enklisis], enklitiko šliejimasis prie kirčiuoto prieš jį esančio žodžio ir sudarymas su juo vieno akcentuacinio vieneto; Δ būdinga slavų, baltų ir kitoms indoeuropiečių kalboms.

Enklitinis

enklitinis [gr. enklitikos], nekirčiuotas.

Enklitikas

enklitikas [gr. enklitikos — palinkstantis atgal], nekirčiuotas žodis, prisišliejęs prie kirčiuoto prieš jį esančio žodžio ir sudarantis su juo vieną akcentuacinį vienetą; Δ dažn. yra vienskiemeniai įvardžiai, dalelytės, polinksniai, pvz., liet. „sakaũ gi”.

Enkaustika

enkáustika [gr. enkaustikē (technē) < enkaiō — išdeginu], tapyba vaško dažais; jie tepami įkaitinta metaline mentele ant gipsu padengto paviršiaus.

Enjambement

enjambement [sk. anžambeman; pranc] ↗ anžambemanas.