eneolitas [lot. aeneus — varinis + ↗ …litas], pereinamasis laikotarpis iš neolito į žalvario amžių.
|
||||
eneolitas [lot. aeneus — varinis + ↗ …litas], pereinamasis laikotarpis iš neolito į žalvario amžių. ènema [gr.] ↗ klizma. eñdšpilis [vok. Endspiel < Ende — galas + Spiel — žaidimas], šachmatų partijos baigmė. endozoochòrija [↗ endo… + ↗ zoochorija], vaisių ir sėklų išplitimas per gyvulių virškinamąjį kanalą; taip plinta šermukšniai, balandos. endotròfin‖is [↗ endo… + gr. trophē — mityba], susijęs su mityba ko nors viduje, pvz., ~iai organizmai (gyvena ir minta kito organizmo viduje). endotèrmin‖is [↗ endo… + ↗ terminis], sugeriantis šilumą, pvz., ~ė reakcija (chem. reakcija, kuriai vykti reikalinga šiluma). endotèrmija [↗ endo… + gr. thermē — šiluma, karštis], gydymo metodas, kitaip ↗ diatermija. endotèlis [↗ endo… + gr. thēlē— spenys], viensluoksnis plokščiasis epitelis, išklojantis širdies, kraujagyslių, limfagyslių vidinį paviršių. endospèrmas [↗ endo… + gr. sperma — sėkla], augalų sėklų audinys, kurio atsarginėmis medžiagomis minta gemalas. endoskòpija [↗ endo… + ↗ …skopija], kūno ertmių apžiūrėjimas endoskopu. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai