enantemà [gr. enanthema], med. gleivinės išbėrimas.
|
||||
enantemà [gr. enanthema], med. gleivinės išbėrimas. enántas, poliamidinio pluošto, gaminamo TSRS, prek. pavadinimas. enãcija [lot. enatus — išaugęs], išauga iš ppr. lygaus augalo organo paviršiaus. emulsiklis, medžiaga, pvz., želatina, muilas, padedanti susidaryti emulsijai ir stabilizuojanti ją. emùlsija [pranc. émulsion < lot. emulgeo — išmelžiu; viena pirmųjų ištirtų emulsijų buvo pienas]: 1. skystis su jame skendinčiais smulkiais kt. skysčio lašeliais; 2. elektromagnetiniams spinduliams jautrus želatinos sluoksnis patvariam fot. atvaizdui gauti. emuliãcija [lot. aemulatio — mėgdžiojimas], vienos skaitmeninės skaičiavimo mašinos charakteristikų suteikimas (programa ir spec. aparatu, kurie vadinami emuliatoriais) kt. mašinai, kad pastaroji galėtų spręsti pirmosios uždavinius. èmu [portug. ema], strutis Dromiceus novaehollandiae; gyvena Australijos ir N. Gvinėjos stepėse ir dykumose. empòriumas [lot. emporium < gr. emporion — centras, prekybos uostas], sen. Graikijoje ir Romoje — miesto prekybinė dalis, ppr. netoli uosto. emporà [vok. Empore < empor — aukštyn], viršutinė bažnyčios, rūmų, pilies interjero dalis (aukštas, galerija, balkonas), paremta kolonomis arba pilioriais, atitverta turėklais. empirizmas [↗ empirija], filos. gnoseologinė koncepcija, svarbiausiu ar vieninteliu pažinimo šaltiniu laikanti patyrimą. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai