emotyvizmas [pranc. émotif — emocinis], neopozityvistinė etikos teorija, teigianti, kad moralės teiginiai neturi objektyvios prasmės.
|
||||
emotyvizmas [pranc. émotif — emocinis], neopozityvistinė etikos teorija, teigianti, kad moralės teiginiai neturi objektyvios prasmės. emocionalizmas, psichol. teorija, aiškinanti, kad visi psichiniai reiškiniai, procesai turi emocinį pagrindą. emocingas, jausmingas, kupinas emocijų, pagrįstas jausmu, sukeliantis, išreiškiantis emocijas. emòcija [pranc. émotion < lot. emoveo — jaudinu], dvasinė būsena, kurią sukelia pusiausvyros santykiuose su aplinka sutrikimas; smarkus jausmo išgyvenimas. emitúoti [lot. emittere — išspinduliuoti, išleisti]: 1. fiz. išspinduliuoti, skleisti; 2. leisti į apyvartą pinigus ir vertybinius popierius. emiteris [angl. emitter < lot. emitto — išleidžiu, išspinduliuoju]: 1. spinduolis, pvz., elektronų Δ; 2. vienas puslaidininkinio diodo ar triodo elektrodų (puslaidininkio sritis, turinti didelę krūvininkų koncentraciją). emiteñtas [lot. emittens (kilm. emittentis) — išleidžiantis], įstaiga arba įmonė, atliekanti ↗ emisija (2). emisija [lot. emissio — išspinduliavimas, išleidimas]: 1. elektromagnetinių bangų (radijo bangų, rentgeno spindulių) ar materialių dalelių (elektronų) spinduliavimas; 2. pinigų ir vertybinių popierių leidimas į apyvartą. emisãras [lot. emissarius — pasiuntinys], asmuo, valstybės valdžios organų ar polit. organizacijos siunčiamas į kt. šalį su slapta misija. emyrãtas [↗ emyras], Azijos ir Afrikos musulmonų šalyse viduriniais ir naujaisiais amžiais — feodalinė valstybė arba feodalo valda. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai