Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Emotyvizmas

emotyvizmas [pranc. émotif — emocinis], neopozityvistinė etikos teorija, teigianti, kad moralės teiginiai neturi objektyvios prasmės.

Emocionalizmas

emocionalizmas, psichol. teorija, aiškinanti, kad visi psichiniai reiškiniai, procesai turi emocinį pagrindą.

Emocingas

emocingas, jausmingas, kupinas emocijų, pagrįstas jausmu, sukeliantis, išreiškiantis emocijas.

Emocija

emòcija [pranc. émotion < lot. emoveo — jaudinu], dvasinė būsena, kurią sukelia pusiausvyros santykiuose su aplinka sutrikimas; smarkus jausmo išgyvenimas.

Emituoti

emitúoti [lot. emittere — išspinduliuoti, išleisti]: 1. fiz. išspinduliuoti, skleisti; 2. leisti į apyvartą pinigus ir vertybinius popierius.

Emiteris

emiteris [angl. emitter < lot. emitto — išleidžiu, išspinduliuoju]: 1. spinduolis, pvz., elektronų Δ; 2. vienas puslaidininkinio diodo ar triodo elektrodų (puslaidininkio sritis, turinti didelę krūvininkų koncentraciją).

Emitentas

emiteñtas [lot. emittens (kilm. emittentis) — išleidžiantis], įstaiga arba įmonė, atliekanti ↗ emisija (2).

Emisija

emisija [lot. emissio — išspinduliavimas, išleidimas]: 1. elektromagnetinių bangų (radijo bangų, rentgeno spindulių) ar materialių dalelių (elektronų) spinduliavimas; 2. pinigų ir vertybinių popierių leidimas į apyvartą.

Emisaras

emisãras [lot. emissarius — pasiuntinys], asmuo, valstybės valdžios organų ar polit. organizacijos siunčiamas į kt. šalį su slapta misija.

Emyratas

emyrãtas [↗ emyras], Azijos ir Afrikos musulmonų šalyse viduriniais ir naujaisiais amžiais — feodalinė valstybė arba feodalo valda.