emetròpija [gr. emmetros — deramas, tinkamas + ōps — žvilgsnis], normali akies refrakcija (normalus regėjimas).
|
||||
|
emèrsija [angl. emersion < lot. emergo — išnyru, pasirodau], kosm. objekto pasirodymas po jo užtemimo ar okultacijos. emeritūrà [↗ emeritas], kai kuriose burž. šalyse — pašalpa, iš spec. fondo išmokama atsistatydinusiems valst. įstaigų tarnautojams. emeritas [lot. emeritus — atitarnavęs; nusipelnęs]: 1. katalikų dvasininkas, pasitraukęs iš pareigų dėl senatvės arba ligos; 2. kai kurių šalių išėjęs į pensiją valst. įstaigos tarnautojas; pensininkas. èmeris [vok. Emmer], kviečio speltos rūšis — dvigrūdis kvietys. emergeñcijos [lot. emergens (kilm. emergentis) — iškylantis j viršų], augalų liaukiniai plaukeliai arba dygliai, išaugę iš epidermio arba gilesnių pirminės žievės ar lapo sluoksnių. emerdžeñcija [angl. emergent — staiga atsirandantis], emerdžentinė evoliucija; pagal idealistinės filosofijos teoriją — pasaulio vystymasis staigiais, netikėtais šuoliais, sukeliančiais naujas kokybes. embriotòmija [gr. embryon — gemalas ↗ …tomija], negyvo vaisiaus supjaustymo gimdoje operacija. embriòninis [↗ embrionas], gemalinis, užuomazginis, pvz., Δ vystymasis (gemalo vystymasis kiaušinio dangaluose arba motinos kūne). embriònas [gr. embryon], gemalas — naujo individo užuomazga. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 5 | 
Naujausi komentarai