tektòninis [gr. tektonikos — statybinis], susijęs su Žemės plutos judesiais, struktūra; sudarytas Žemės plutos judesių ir pakitimų.
|
||||
tektòninis [gr. tektonikos — statybinis], susijęs su Žemės plutos judesiais, struktūra; sudarytas Žemės plutos judesių ir pakitimų. tektònika [gr. tektonikē — statybos menas]: 1. geol. Žemės plutos ir viršutinės mantijos sandara, kurią suformavo tektoniniai judesiai; 2. ↗ geotektonika; 3. architektūros arba dailės kūrinio konstrukcinės sandaros, meninių priemonių darna; visumos ir elementų santykis. tektogenèzė [gr. tektonikē — statybos menas + ↗ genezė], visuma Žemės plutos judesių ir procesų, dėl kurių susidaro Žemės plutos struktūros. tektìtas [gr. tēktos — išsilydęs], mažas ir lengvas stikliškas kūnas, randamas meteoritų kritimo vietose. tekstūrúoti, gerinti chem. pluošto siūlų savybes (tankį, rangytumą, purumą, tamprumą). tekstūrà [lot. textura], kietosios medžiagos sandaros ypatybės, kurias lemia jos sudėtinių dalių išsidėstymas. tekstuãlinis, pažodinis, tiksliai kartojantis tekstą. tekstològija [↗ tekstas + ↗ …logija], filol. ir ist. šaka, tirianti grožinės literatūros ir istorinių tekstų autentiškumą, nustatanti jų publikavimo principus. tekstolìtas [lot. textum — audeklas + gr. lithos — akmuo], sluoksniuotasis plastikas, sudarytas iš kelių dervoje įmirkytų audinio sluoksnių. tekstìlininkas, tekstilės pramonės darbuotojas, tekstilės specialistas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai