elokveñcija [lot. eloquentia], iškalba, oratoriaus menas.
|
||||
|
elògiumas [lot. elogium]: 1. sen. Romoje — antkapio užrašas; 2. trumpas įrašas (pastaba, išlyga, išvada) teisiniame dokumente; 3*. trumpas posakis. elodėja [gr. helōdēs — pelkinis], daugiametė vandens žolė Elodea; kilusi iš Amerikos; labai išvešėjusi trukdo vidaus laivybai. eljònika [↗ el(ektronas) + ↗ jonas], taikomosios elektronikos šaka, naudojanti fokusuotus elektronų arba jonų srautus. Eliziẽjus (gr. Elysion): 1. antikos mituose — palaimintųjų kraštas Žemės v. pakrantėje arba požemio pasaulio dalis, kur žmonės gyvena nieko nedirbdami; 2*. rojus, palaimintųjų kraštas. eliùvis [lot. eluo — išplaunu], uolienų dūlėsiai, likę dūlėjimo vietoje. eliueñtas [lot. eluens (kilm. eluentis) — išplaunantis], tirpiklis, kuriuo išplaunamos medžiagos, pvz., iš chromatografinės kolonos. eliùcija [lot. elutio — išplovimas], medžiagos išplovimas, pvz., iš chromatografinės kolonos, tirpikliu eliuentu. elitas [pranc. élite — geriausias, rinktinis]: 1. visuomenės viršūnė, kuriuo nors atžvilgiu išsiskirianti iš aplinkos; 2. geriausieji augalai arba gyvuliai, naud. augalų arba gyvulių selekcijai; 3. geriausioji grynaveislė sėkla, selekcijos stočių teikiama sėklininkystės ūkiams; 4. kai kurių šalių rinktinė kariuomenė. elitarizmas: 1. visuomeninė politinė pažiūra, skelbianti valdančiojo elito išskirtinumą; 2. atsiskyrimas, užsisklendimas grupelėje privilegijuotų asmenų. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 13 | 
Naujausi komentarai