eliatỹvas [lot. (casus) elativus < elatus — išneštas]: 1. finougrų kalbų atskirties linksnis, reiškiantis veikėjo arba veiksmo judėjimą iš šiuo linksniu pasakomo daikto; 2. absoliutinis (nesantykinis, nelyginamasis) aukščiausiasis arba aukštesnysis laipsnis.
|
||||
|
èlfai [vok. Elfen], sen. germanų mitologijoje — dvasios, gyvenančios ore, žemėje ir vandenyje; Δ — lengvutės orinės žmogaus pavidalo būtybės, turinčios įvairiausių stebuklingų sugebėjimų; būna šviesūs (geri) ir tamsūs (blogi). elevònai [lot. elevo — pakeliu + ↗ (eler)onai], beuodegio lėktuvo sparno judami paviršiai — aukščio vairai ir eleronai. ekvãtorius [lot. elevator — pakelėjas]: 1. konvejeris biriems ar gabaliniams kroviniams vertikaliai arba dideliu polinkio kampu transportuoti; 2. pastatų ir įrengimų kompleksas birioms medžiagoms (dažn. grūdams) laikyti ir apdoroti (rūšiuoti, džiovinti); 3. durpių formavimo įrenginys; 4. med. įrankis kuriai nors kūno daliai, pvz., dantų šaknims, iškelti.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Medicininiai terminai |  Kategorija: E |  Peržiūrėta: 3 |  Nėra komentarų | elevãcija [lot. elevatio — pakėlimas], astr. šviesulio, pvz., žvaigždės, aukštis virš horizonto. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Astronomijos terminai | Kategorija: E | Peržiūrėta: 20 | Nėra komentarų | eleuterokòkas [gr. eleutheros — laisvas + kokkos — grūdas], aralinių šeimos vaistinis augalas Eleutherococcus; iš jo šaknų pagaminti ekstraktai mažina nuovargį, tonizuoja ir stimuliuoja; Δ auga TSRS Tolimuosiuose Rytuose. eleutèrijos [gr. Eleuthéria < eleutheria — laisvė], sen. Graikijoje — laisvės šventė ir su ja susijusios iškilmės Dzeuso nugalėtojo garbei; buvo švenčiamos kasmet pergalės prieš persus atminimui. eleusinijos [gr. Eleusinia; pagal sen. graikų miesto Eleusino (Eleusis), kur jos kasmet vykdavo, pavadinimą], sen. graikų rel. iškilmės ir apeigos deivių Demetros, Persefonės ir dievo Dioniso garbei. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Religiniai terminai | Kategorija: E | Peržiūrėta: 2 | Nėra komentarų | elerònai [pranc. aileron < aile — sparnas], lėktuvo sparnų užpakaliniai judami aerodinaminiai paviršiai — posvyrio aplink išilginę ašį vairai. elementõrius [lenk. elementarz < lot. elementarius — pradedantis mokytis], pradinio skaitymo ir rašymo vadovėlis; pradžiamokslis. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai