Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Elementinis

elemeñtin‖is, susijęs su elementu; pvz., ~ė analizė.

Elementas

elemeñtas [lot. elementum — pirmapradė medžiaga, stichija], ko nors sudėtinė dalis; dėmuo: 1. vienodą branduolio krūvį turinčių atomų visuma; chemiškai nedaloma medžiaga; 2. mat. sudėtinė dalis, pvz., aibės (erdvės) elementas; 3. el. srovės šaltinis, pvz., galvaninis elementas; 4. filos. pirminis būties pradas, dar vadinamas stichija; 5. kurios nors sudėtingos visumos sudėtinė dalis.

Elementarus

elementarùs [lot. elementarius], pradinis, paprasčiausias, pagrindinis.

Elementarizmas

elementarizm‖as [↗ elementarus], XX a. pr. modernistinės dailės kryptis, geom. abstrakcionizmo atmaina; ~o kūriniai — susikertančių įstrižų linijų kompozicijos.

Elektrovakuuminis

elektrovakuuminis [↗ elektro… + ↗ vakuumas], susijęs su elektrotechniniais prietaisais, kurių viduje sudaromas vakuumas arba tam tikro slėgio dujų atmosfera.

Elektrotonusas

elektrotònusas [↗ elektro… + ↗ tonusas], nervo, raumens jaudrumo pakitimas dėl el. srovės, poveikio.

Elektrotomija

elektrotòmija [↗ elektro… + ↗ …tomija], med. audinių pjovimas didelio dažnio el. srovės prietaisu.

Elektrotermija

elektrotèrmija [↗ elektro… + gr. thermē — šiluma], techn. šaka, naudojanti el. energiją medžiagoms kaitinti ir lydyti.

Elektroterapija

elektroterãpija [↗ elektro… + ↗ terapija], gydymas el. srove ir elektromagnetiniu lauku; elektros terapija.

Elektrotechnikas

elektrotèchnikas, elektrotechnikos specialistas.