elektrotèchnika [↗ elektro… + ↗ technika], mokslo ir technikos šaka, apimanti el. reiškinių teoriją ir jų naudojimą.
|
||||
elektrotèchnika [↗ elektro… + ↗ technika], mokslo ir technikos šaka, apimanti el. reiškinių teoriją ir jų naudojimą. elektrotrotãksis [↗ elektro… + ↗ taksis], organizmų, jų ląstelių arba ląstelės organoidų slinktis, sukelta el. srovės. elektrošòkas [↗ elektro… + ↗ šokas], psichikos sutrikimų gydymas traukulių priepuoliais, kurie sukeliami, dirginant galvos smegenis el. srove; elektros šokas. elektrostrikcija [↗ elektro… + lot. strictio — suslėgimas, sutraukimas], dielektriko matmenų kitimas el. lauke. elektrostimuliãcija [↗ elektro… + ↗ stimuliacija], gydymo metodas: organų arba audinių veiklos žadinimas el. impulsais, kurių parametrai artimi nerviniams impulsams; elektros stimuliacija. elektrostãtika [↗ elektro… + ↗ statika], mokslas, tiriantis parimusius el. krūvius, jų sąveiką ir jų kuriamą lauką. elektroskòpas [↗ elektro… + ↗ …skopas], prietaisas kūno įelektrinimui rasti. elektroretinogrãfija [↗ elektro… + lot. retina — tinklainė + ↗ …grafija], akies tinklainės bioelektrinių potencialų užrašymas. elektropunktūrà [↗ elektro… + lot. punctura — dūris], gydymo metodas: tam tikrų odos taškų dirginimas el. srove. elektropirèksija [↗ elektro… + gr. pyreksis — karštinė, karštis], gydymo metodas: žmogaus kūno temperatūros pakėlimas ultraaukštojo dažnio el. lauku. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai