elektrin‖is, susijęs su elektra, būdingas jai, veikiantis jos energija, sukeliantis elektrą, pvz., ~ė varža (medžiagos savybė priešintis el. srovei).
|
||||
|
elektringas, turintis el. krūvį. elektrinė, įmonė, gaminanti elektros arba elektros ir šiluminę energiją iš pirminių energijos šaltinių (kuro, vandens, branduolinės, vėjo, Saulės energijos, Žemės gelmių šilumos). elèktrikas: 1. elektrotechnikas, elektromonteris; 2. asmuo, kuris dirba el. pramonėje, tiria elektrą. elektrifikúoti, atlikti elektrifikaciją. elektrifikãcija [↗ elektra + lot. facio — darau], el. energijos diegimas į liaudies ūkį ir buitį. elektrètas [angl. electret, vok. Elektret], dielektrikas, kuris išbūna ilgą laiką poliarizuotas ir aplinkoje kuria el. lauką. elektrà [gr. ēlektron — gintaras]: 1. visuma reiškinių, susijusių su el. krūvių buvimu, judėjimu ir sąveika, jų kuriamais laukais; 2. el. energija, naud. ūkiniams ir buitiniams reikalams; 3. el. energijos teikiama šviesa. elèktorius [lot. elector — rinkėjas], rinkėjas, balsuojantis parlamento, prezidento arba municipaliniuose rinkimuose; tarpinių rinkimų rinkėjas. elektorinis [↗ elektorius], rinktinis, renkamasis. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 1 | 
Naujausi komentarai