elektorãtas [↗ elektorius], visuma rinkėjų, balsuojančių už kurią nors polit. partiją parlamento, prezidento ar vietos valdžios organų rinkimuose.
|
||||
elektorãtas [↗ elektorius], visuma rinkėjų, balsuojančių už kurią nors polit. partiją parlamento, prezidento ar vietos valdžios organų rinkimuose. eleksỹras ↗ eliksyras. elèkcinis, renkamasis, (pasi)rinktinis; susijęs su ↗ elekcija (1). elèkcija [lot. electio — išrinkimas]: 1. rinkimai, pvz., Lenkijos karaliaus rinkimai 1573—1764; 2. pasirinkimas, atrinkimas. elėjiẽčiai, sen. graikų filos. mokykla, gyvavusi Elėjoje VI—V a. pr. m. e., sukūrusi pirmąją V. Europoje idealistinę sistemą. elèginis, elegijos pobūdžio, graudus, liūdnas; Δ distichas — dvieilis, sudarytas iš hegzametro ir pentametro eilučių. elègija [gr. elegeia < elegos — rauda]: 1. poezijos žanras — eleginio disticho formos antikinės poezijos kūrinys ir iš jo susiformavęs vėlesnių laikų lyrinis eilėraštis, kuriame vyrauja graudulio, liūdesio, susimąstymo nuotaikos; 2. muz. žanras — liūdna daina ar instrumentinė pjesė. elegántiškas, grakštus, dailus, puošnus, skoningas. elegántas [pranc. élégant], puošniai, skoningai apsirengęs žmogus. elegáncija [pranc. élegance], dailumas, skoningumas, mokėjimas rengtis, galantiškas elgesys. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai