Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Eksteroceptoriai

eksterocèptoriai ↗ eksteroreceptoriai.

Eksternatas

eksternãtas, egzaminų laikymas eksternu.

Eksternas

ekstèrnas [lot. externus — išorinis, pašalinis]: 1. ikirevoliucinėje Rusijoje — ateinantis mokinys, negyvenantis uždaroje mokykloje, kurią jis lanko; 2. asmuo, laikantis egzaminus mokykloje, kurioje nesimoko.

Eksterminuoti

eksterminúoti [lot. exterminare], išvaryti, ištremti, išnaikinti.

Eksterminacija

eksterminãcija [lot. exterminatio], išvarymas, ištrėmimas, išnaikinimas.

Eksterjeras

eksterjèras [pranc. extérieur < lot. exterior —išorinis]: 1. pastato išorė; 2. išorinė gyvulio sandaros forma, išvaizda.

Eksteritorialus

eksteritorialùs [↗ eks… + lot. territorialis — teritorinis], esantis svetimos valstybės teritorijoje, bet nepriklausantis tos valstybės civilinei ir baudžiamajai jurisdikcijai.

Eksteriorizacija

eksteriorizãcija [pranc. exteriorisation < lot. exterior — išorinis]: 1. perėjimas nuo vidinės, arba protinės, prie išorinės, arba praktinės, veiklos; 2. tapimas kuo kitu, turėtų savybių ir sąlygų netekimas.

Ekstenzorius

eksteñzorius [lot. extensor — ištempiantis], anat. tiesiamasis raumuo; atitiesia kūno dalį.

Ekstenzija

eksteñzija [lot. extensio — tempimas], med.: 1. išnirusios ar lūžusios galūnės tempimas; 2. sulenktos galūnės tiesimas; 3. plėtimasis, plitimas, pvz., patologinio proceso Δ.