ekspirãcija [lot. expiratio — garavimas, čia: iškvėpimas], oro srovės tekėjimas iš plaučių, tariant kalbos garsus; Δ būdinga visiems kalbos garsams, išskyrus čiulpiamuosius priebalsius, pvz., bušmėnų, hotentotų kalbose.
|
||||
|
ekspertizė [↗ ekspertas], klausimo, reikalaujančio spec. žinių, tyrimas ir sprendimas, atliekamas specialistų, žinovų. ekspèrtas [lot. expertus — įgudęs, prityręs], mokslo, meno ar kt. sričių žinovas, kviečiamas atsakyti į klausimus, reikalaujančius spec. žinių. eksperimentúoti, daryti eksperimentus, bandymus. eksperimeñtinis, gautas eksperimentu, juo pagrįstas, bandomasis, negalutinis. eksperimentãtorius, žmogus, atliekantis eksperimentus; žmogus, įgyvendinantis naujus sumanymus kokioje nors veikloje. eksperimeñtas [lot. experimentum — mėginimas, bandymas]: 1. moksl. bandymas — tiriamojo reiškinio stebėjimas tiksliai apskaičiuotomis sąlygomis, leidžiančiomis stebėti reiškinio eigą ir, pakartojus tas sąlygas, jį vėl atkurti; 2. bandymas, mėginimas. ekspektorãcija [lot. expectoro — pašalinu iš krūtinės], med.: 1. atsikosėjimas; 2. skrepliai.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Medicininiai terminai |  Kategorija: E |  Peržiūrėta: 2 |  Nėra komentarų | ekspektãcija [lot. exspectatio], laukimas, tikėjimasis. ekspeditorius [↗ ekspedijuoti], asmuo, kuris ką nors išsiuntinėja, pvz., prekes, periodinius leidinius, korespondenciją. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai