Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Ekscesas

ekscèsas [lot. excessus — išėjimas, nukrypimas]: 1. riaušės, visuomeninės tvarkos ardymas, pažeidimas; 2. nesaikingumas, nesusivaldymas; nustatytų elgesio ribų peržengimas, išsišokimas; 3. astr. šviesulio skleidžiamos šviesos bangos ilgio padidėjimas dėl šviesos sklaidos ir absorbcijos tarpžvaigždinėje erdvėje.

Ekscentriškas

eksceñtriškas: 1. pagrįstas sąmoningu logikos, įvykių nuoseklumo, daiktų sąveikos dėsnių pažeidimu, netikėtu kontrastu, pvz., cirke; 2*. nepaprastas, keistas, įnoringas.

Ekscentrinis

eksceñtrinis, neturintis bendro centro; nukrypstantis nuo centro.

Ekscentrikas

eksceñtrikas [↗ eks + lot. centrum — centras]: 1. sukamoji diskinė mašinų detalė, kurios sukimosi ašis nesutampa su jos geom. ašimi (yra lygiagreti su ja); 2. astr. deferento centro atžvilgiu tariamajam stebėtojui simetriškas taškas, kuriame, pagal geocentrinę pasaulio sistemą, yra Žemė; 3. cirko artistas, atliekantis efektingus, komiškus numerius, pagrįstus ekscentrikos elementais; 4*. žmogus su keistybėmis, įnoriais; keistuolis.

Ekscentrika

eksceñtrika [↗ eks + lot. centrum — centras], meninio tikrovės vaizdavimo būdas, pagrįstas sąmoningu logikos, įvykių nuoseklumo, daiktų sąveikos dėsnių pažeidimu, netikėtu kontrastu; Δ vart. daugiausia cirko artistų.

Ekscentricitetas

ekscentricitètas [vok. Exzentrizität < pranc. excentricité — nutolimas nuo centro < lot. ex — iš už ribų + centrum — centras]: 1. elipsės, hiperbolės, parabolės bet kurio taško atstumo nuo židinio ir atstumo nuo židinį atitinkančios direktrisės santykis; 2. kokio nors ypatingo taško, ašies atstumas nuo kūno geom. centro, ašies, pvz., ekscentriko sukimosi ašies atstumas nuo jo geom. ašies.

Ekscentriada

ekscentriadà, cirko žanras, pagrįstas ekscentrikos elementais.

Eksceslencija

ekscesleñcija [lot. excellentia — kilni asmenybė, prakilnybė], aukštų dvasininkų, valstybės pareigūnų titulavimas kreipiantis; diplomatinės kalbos kreipinys į užsienio vyriausybės vadovus ir narius.

Ekscesentas

eksceseñtas [lot. excedens — nukrypstantis], asmuo, nesilaikantis tvarkos, drumsčiantis ramybę, išsišokantis.

Eksa

eksa…, kartotinio fizikos vieneto, lygaus 1018 sisteminių vienetų, sudurtinio pavadinimo pirmoji dalis; žymima E, pvz., 1 EPa (eksapaskalis) = 1018 Pa.