Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Ekonomizmas

ekonomizmas, Rusijos socialdemokratijos oportunistinė kryptis XIX a. pab. — XX a. pr.; ekonomistai ragino darbininkus apsiriboti ek. kova.

Ekonomiškas

ekonòmiškas [↗ ekonomija], taupus; ūkiškas, apsimokantis.

Ekonomistas

ekonomistas, ekonomikos specialistas.

Ekonominis

ekonòminis: 1. susijęs su ekonomika arba ekonomija; 2. ūkinis.

Ekonomika

ekonòmika [gr. oikonomikē (technē) — ūkininkavimas, ūkininkavimo menas]: 1. visuomeninės ek. formacijos, pvz., kapitalizmo, gamybinių santykių visuma; 2. šalies, liaudies ūkio šakos ar mažesnio ūkinio vieneto ūkinė būklė; 3. mokslas, tiriantis gamybinius santykius tam tikroje visuomeninės gamybos ir mainų sferoje, pvz., pramonės Δ.

Ekonomija

ekonòmija [gr. oikonomia — ūkio valdymas]: 1. taupus medžiaginių ar piniginių išteklių naudojimas, taupymas; 2. tai, kas sutaupyta; 3. stambus dvaras.

Ekonometrija

ekonomètrija [↗ ekono(mija) + ↗ …metrija], mokslas, matematiniais ir statistiniais metodais ir modeliais tiriantis kiekybinius ek. objektų ir procesų ryšius.

Ekonomas

ekonòmas [gr. oikonomos — namų prievaizdas], feodalinių ir kapitalistinių laikų dvaro valdytojas, ūkvedys, prievaizdas.

Ekonomaizeris

ekonomáizeris [angl. economizer < economize — taupyti]: 1. garo katilo įtaisas — šilumokaitis, kuriame išeinančiais dūmais pašildomas tiekiamas į katilą vanduo; 2. vidaus degimo variklio karbiuratoriaus įtaisas, padidinantis degiojo mišinio riebumą.

Ekologija

ekològija [↗ eko…+ ↗ …logija], mokslas, tiriantis organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką.