eko… [gr. oikos — namas, būstinė, tėvynė], sudurtinių žodžių pirmoji dalis, reiškianti jų sąsają su namais, ūkiu, augimo, buvimo vieta, aplinka, ūkio tvarkymu.
|
||||
eko… [gr. oikos — namas, būstinė, tėvynė], sudurtinių žodžių pirmoji dalis, reiškianti jų sąsają su namais, ūkiu, augimo, buvimo vieta, aplinka, ūkio tvarkymu. eklògė [gr. eklogē — atranka]: 1. romėnų, vid. amžių ir renesanso italų (iš dalies ir kt. tautų — iki XIX a. pr.) lit. žanras — epinių arba draminių elementų turintis eilėraštis apie laimingą kaimo žmonių gyvenimą gamtos prieglobstyje; 2. XVI a. Ispanijoje — muz. vaidinimas; operos prototipas; 3. XIX—XX a. pastoralinis muz. kūrinys. Eklogà [lot. ecloga < gr. eklogē — atranka], Bizantijos teisės rinkinys, sudarytas iš tuo laiku praktinę reikšmę turėjusių kodifikuotos romėnų teisės ištraukų ir vėlesnių imperatorių įstatyminių aktų. ekliptika [gr. ekleiptikē — užtemimas], didysis dangaus sferos apskritimas, kuriuo per metus juda Saulės centras. eklimètras [gr. ekklinō — nukreipiu, pakeičiu + ↗ …metras], geod. prietaisas vietovės linijų polinkio į horizontą kampams matuoti. ekleziològija [gr. ekklēsia — bažnyčia + ↗ …logija], teol. skyrius, įrodinėjantis bažnyčios šventumą, neklystamumą, jos apaštališką ištikimybę ir svarbą, gelbstint tikinčiųjų sielas; mokslas apie bažnyčią. eklèzija [gr. ekklēsia], sen. Graikijos poliuose — tautos susirinkimas; vergovinės demokratijos klestėjimo laikotarpiu, pvz., Atėnuose, tapo aukščiausiuoju valdžios organu. ekleziãstas [gr. ekklēsiastēs]: 1. dalyvaujantis, kalbantis susirinkime (eklezijoje); 2*. bažnyčios tarnas, dvasininkas. Ekleziãstas [gr. ekklēsiastēs — duodantis pamokymus], Senojo testamento filos. apmąstymų, pamokymų knyga. eklèsija ↗ eklezija. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai