- Part 1608

Eidetizmas

eidetizmas, [↗ eidetikas], sugebėjimas išgyventi sukurtus ar atkurtus vaizdinius taip pat ryškiai ir gyvai, kaip ir stebimus.

eidètikas [gr. eidētikos — priklausantis vaizduotei], žmogus, kuriam būdingas eidetizmas.

eidètika [↗ eidas], E. Huserlio filosofijoje— grynųjų esmių teorija.

éidas [gr. eidos — vaizdas, forma, esmė], filos. pavidalas, sąvoka, idėja; E. Huserlio filosofijoje — grynoji esmė.

egzotròfinis [↗ egzo… + gr. trophē — maistas, mityba], parazituojantis kito organizmo paviršiuje.

egzotizmas [↗ egzotika], svetimžodis, skolinys, reiškiantis nepažįstamą, svetimai (ypač tolimai) šaliai būdingą buities ar kultūros realiją.

egzòt‖inis, ~iškas [↗ egzotika]: 1. tolimas, svetimšališkas; 2. neįprastas, nekasdieniškas, keistas.

egzòtika [gr. exōtikos — svetimas, svetimšalis], tolimoms (daugiausia karšto klimato) šalims būdingų (ppr. keistų, neįprastų) bruožų visuma.

egzotèrmin‖is [↗ egzo… + ↗ terminis], atiduodantis šilumą, pvz., ~ė reakcija (chem. reakcija, kurios metu į aplinką išsiskiria šiluma).

egzotèrinis [gr. exōterikos — išorinis], skirtas visiems, ir neišrinktiesiems (apie rel. apeigas, magijos formules); prieinamas, populiarus.