egzòtai [↗ egzotika], augalai ir gyvūnai, atvežti iš labai skirtingo klimato kraštų.
|
||||
egzòtai [↗ egzotika], augalai ir gyvūnai, atvežti iš labai skirtingo klimato kraštų. egzostòzė [↗ egzo… + gr. osteon — kaulas], kaulo išauga. egzosociològija [↗ egzo… + ↗ sociologija], mokslas apie bendriausius egzocivilizacijų raidos dėsnius. egzosferà [↗ egzo… + ↗ sfera], aukščiausia Žemės atmosferos dalis (aukščiau kaip 800 km). egzorcizmas [lot. exorcismus < gr. exorkizō — užkeikiu, išveju], rel. apeigos piktosioms dvasioms išvaryti; turėjo visos senosios religijos. egzokrininis [↗ egzo… + gr. krinō — atskiriu], išorės sekrecijos, išskiriantis į išorę; susijęs su liaukomis, kurių sekretas išsiskiria į kūno paviršių arba organizmo ertmes pro latakus. egzogèninis [↗ egzo… + gr. genos — kilmė], sukeliamas išorinių priežasčių, veiksnių, kilęs iš išorės. egzogenèzė [↗ egzo… + ↗ genezė], psichinių reiškinių susidarymas dėl išorinių veiksnių. egzogãmija [↗ egzo… + ↗ …gamija]: 1. pirmykštės visuomenės paprotys, draudęs santuokas tarp tos pačios giminės vyrų ir moterų; 2. skirtingos kilmės lytinių ląstelių susiliejimas. egzoftálmas [↗ egzo… + gr. ophthalmos — akis], išverstakumas — nenormalus akies obuolio išsivertimas iš akiduobės. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai