egzoelektrònas [↗ egzo… + ↗ elektronas], fiz. elektronas, emituotas iš medžiagos paviršinio sluoksnio.
|
||||
egzoelektrònas [↗ egzo… + ↗ elektronas], fiz. elektronas, emituotas iš medžiagos paviršinio sluoksnio. egzòdas [gr. exodos — išėjimas]: 1. masinis žmonių kėlimasis gyventi į kt. teritoriją, susijęs su nepalankiomis aplinkybėmis; išeivija; 2. sen. graikų tragedijų paskutinis choro numeris; baigiamoji atomazginė dramos dalis. egzocivilizãcija [↗ egzo… + ↗ civilizacija], spėjama protingų būtybių visuomenė kitose Visatos planetose; kosm. civilizacija. egzobiològija [↗ egzo… + ↗ biologija], mokslas, tiriantis Visatos gyvybę (už Žemės ribų) ir jos formas. egzo… [gr. exō — išorėje], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su išore. egzistúoti [lot. existare], būti, gyvuoti. egoisteñcija [lot. existentia], būtis, buvimas. egzistencializmas, filos. kryptis, kurios objektas yra individo egzistencija; skelbia, kad individo likimas nėra visuomenės ir istorijos determinuotas, jis galįs laisvai rinktis, todėl esąs atsakingas už savo veiksmus. egzistenciãlijos [lot. existentia — buvimas], egzistencializmo filosofijos žmogaus būties ir jo ryšio su pasauliu kategorijos, būties modusai; M. Heidegerio filosofijoje — baimė, rūpestis, būtis pasaulyje, būtis su kitais, supratimas. egzistenciãlai ↗ egzistencialijos. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai