Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Egzina

egzinà [angl. exine < lot. extimus — galinis, kraštutinis], sėklinių augalų žiedadulkės išorinis (dažnai spalvotas) apvalkalėlis.

Egzempliorius

egzempliõrius [lot. exemplar — pavyzdys], vienas daiktas iš daugelio tokių pat daiktų; vienetas.

Egzemplifikuoti

egzemplifikúoti [↗ egzemplifikacija], aiškinti pavyzdžiais, įrodymus remti pavyzdžiais.

Egzemplifikacija

egzemplifikãcija [vok. Exemplifikation < lot. exemplum — pavyzdys + facio — darau], aiškinimas pavyzdžiais, iliustracine medžiaga.

Egzema

egzemà [gr. exema < exeō — užverdu], neužkrečiama, dažnai pasikartojanti odos liga, kuriai būdinga niežėjimas, odos paraudimas, pūslelės, mazgeliai, šašai.

Egzekvijos

egzèkvijos [lot. ex(s)equiae — laidojimas, laidotuvės], katalikų bažnyčios laidotuvių maldos bei apeigos.

Egzekvatūra

egzekvatūrà [lot. exsequor — įvykdau]: 1. valstybės valdžios organo aktas, kuriuo kt. valstybės konsului ar prekybos atstovui suteikiama teisė eiti pareigas; 2. teismo nutartis vykdyti kt. valstybės teismo padarytą sprendimą.

Egzekutorius

egzekùtorius [lot. exsecutor]: 1. egzekucijos vykdytojas; 2. ikirevoliucinės Rusijos valdininkas, kurio žinioje buvo įstaigos ūkio reikalai ir išorinės tvarkos priežiūra.

Egzekucija

egzekùcija [lot. exsecutio — įvykdymas]: 1. kai kuriose feodalinėse ar buržuazinėse šalyse — kūno bausmės ir mirties bausmės ar teismo sprendimo vykdymas; 2. baudžiamosios priemonės, kurias viena valstybė taiko kt. valstybei; 3. burž. šalyse — skolininko nuosavybės, turto pardavimas.

Egzegezė

egzegèzė [gr. exēgēsis— aiškinimas], filologinis senovinių tekstų (ypač Biblijos) aiškinimas ir komentavimas.