Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Egzegetika

egzegètika [gr. exēgētika — aiškinamosios knygos, žinynai], egzegezės taisyklės ir metodai.

Egzegetai

egzegètai [gr. exēgētēs — aiškintojas]: 1. sen. Graikijos orakulai, kai kada įstatymų ir papročių aiškintojai, vėliau — vadovai po miestą; 2. filologai, aiškinantys lit. tekstus (dažn. senovinius); 3. teologai, aiškinantys ir komentuojantys Bibliją.

Egzartikuliacija

egzartikuliãcija [lot. ex — iš, nuo + articulus — sąnarys], galūnės amputacija per sąnarį.

Egzarchatas

egzarchãtas: 1. Bizantijoje— ↗ egzarcho (2) valdoma adm. terit. sritis; 2. egzarcho pareigos, titulas.

Egzarchas

egzárchas [gr. exarchos — pradininkas, vadovas]: 1. sen. graikų šventyklos žynių vadovas; 2. Bizantijos pakraščių valdų imperatoriaus vietininkas; 3. stačiatikių bažn. srities arba savarankiškos bažnyčios vadovas.

Egzaracija

egzarãcija [lot. exaratio — išarimas], judančio ledyno ardomoji veikla.

Egzantema

egzantemà [gr. exanthēma < ex — iš išorės + anthēma — žydėjimas], odos išbėrimas.

Egzaminuoti

egzaminúoti [lot. examinare], tikrinti kieno nors žinias, kvosti, klausinėti.

Egzaminatorius

egzaminãtorius [lot. examinator], asmuo, kuris egzaminuoja.

Egzaminas

egzãminas [lot. examen — tyrimas]: 1. mokinių ir studentų kurios nors disciplinos žinių patikrinimo būdas; 2. žinių, mokėjimo, jėgos, charakterio patikrinimas, išbandymas.