egzaltúotas, kupinas susižavėjimo, apimtas egzaltacijos.
|
||||
|
egzaltãcija [lot. exaltatio — didybė, puikybė], susijaudinimo, pakilumo, susižavėjimo būsena; perdėtas jausmingumas. egzagerãcija [lot. exaggeratio — perdėjimas], kam nors per didelės reikšmės teikimas, pervertinimas. egzacerbãcija [lot. exacerbatio — jaudinimas, erzinimas], ligos paūmėjimas. egùteris [pranc. égoutteur — (vandens) išspaustuvas], popieriaus gamybos mašinos įrengimas — tinklinis velenėlis, kuriuo nulyginamas popieriaus masės paviršius, nuspaudžiamas vanduo, kai kada įspaudžiami vandens ženklai. egresyvùs, vengiantis konfliktų. egrèsija [lot. egressio — išėjimas, atsitraukimas], konfliktų vengimas. egotizmas [pranc. égotisme < lot. ego — aš], perdėtas savęs vertinimas, domėjimasis savimi, siekimas atkreipti j save aplinkinių dėmesį. egoteizmas [lot. ego — aš + gr. theos — dievas], filos. savęs laikymas dievu.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Filosofijos terminai |  Kategorija: E |  Peržiūrėta: 1 |  Nėra komentarų | egoizmas [pranc. égoïsme < lot. ego — aš], savimeilė, gyvenimo principas ir moralinė savybė: pirmenybė teikiama savo paties, o ne kt. individų ir ne visuomeniniams interesams. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai