Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Efuzinis

efùzin‖is [↗ efuzija], geol. susidaręs, auštant ir kristalizuojantis lavai, išsiliejusiai iš vulkanų į Žemės paviršių, pvz., ~ės uolienos.

Efuzija

efùzija [lot. effusio — išsiliejimas, ištekėjimas]: 1. lėtas dujų ištekėjimas pro mažas skylutes; 2. geol. skystos lavos išsiliejimas iš vulkano į Žemės paviršių.

Efrakcija

efrãkcija [lot. effractus — sulaužytas], med. kaulo įlūžimas.

Eforas

efòras [gr. ephoros — prižiūrėtojas, stebėtojas], sen. Spartoje ir kai kuriuose kituose dorėnų poliuose — vienas iš 5 kasmet tautos susirinkimo renkamų valstybės pareigūnų, vykdžiusių aukščiausiąją administracinę ir teismo valdžią, tvarkiusių užsienio politiką.

Effettuoso

effettuoso [it.], muz. įspūdingai, efektingai.

Efesas

efèsas [vok. Gefäβ], šaltojo ginklo (kardo, rapyros, špagos) rankena su metaline apsauga laikančiai rankai.

Eferentinis

efereñtin‖is [lot. efferens (kilm. efferentis) — išnešantis, paskleidžiantis], perduodantis, siunčiantis iš centro; išcentrinis, pvz., ~ė nervinė skaidula (nervinė skaidula, kuria nervinis impulsas sklinda iš centrinės nervų sistemos į įnervuojamą audinį).

Efendi

efeñdi [turkų k. < gr. aphentēs — ponas], mandagus turkų kreipimasis j vyrą.

Efeminacija

efeminãcija [lot. effeminatio — panašumas į moterį]: 1. liguista būsena, kai vyras jaučiasi esąs moterimi; sumoterėjimas; 2. pasyvusis homoseksualizmas; 3. sumoteriškėjimas, išlepimas.

Efemeroidai

efemeròidai [↗ efemerai + gr. eidos — pavidalas], kasmet trumpai vegetuojantys daugiamečiai augalai (vieni efemerų).