edifikãtoriai [lot. aedificator — statytojas], augalų rūšys, kuriančios augalų bendriją, lemiančios tos bendrijos ypatybes, pvz., eglės miške, kiminai aukštapelkėje.
|
||||
|
Èdenas (hebr. Eden): 1. Biblijoje aprašytas žemės rojus; 2. judaizme — teisiųjų amžino gyvenimo po mirties vieta. edemà [gr. oidēma], audinio pabrinkimas; branka. edelvéisas [vok. Edelweiβ], liūtpėdė — daugiametė tankiai plaukuota žolė Leontopodium alpinum gelsvais, baltais žiedais; auga Alpių, Pirėnų, Karpatų kalnuose aukščiau kaip 1700 m. edafònas [gr. edaphos — dirvožemis], organizmai, gyvenantys dirvožemyje; dirvožemio flora ir fauna. edãfin‖is [gr. edaphos — dirvožemis], dirvožemio, esantis dirvožemyje, pvz., ~iai veiksniai (dirvožemio veiksniai, turintys įtakos augalams). ecidė [gr. oikidion — namelis, bokštelis], rūdinių šeimos grybų katilėlio formos vaisiakūnis, kuriame susidaro sporos — ecidiosporos. echoprãksija [ēchō + gr. praxis — veiksmas], psichikos sutrikimas — nevalingas mechaniškas kito žmogaus judesių arba mimikos mėgdžiojimas. echomimija [ēchō + gr. mimeomai — pamėgdžioju] ↗ echopraksija. echolòtas [ēchō + ↗ lotas], prietaisas jūros gyliui matuoti ultragarso bangomis. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 7 | 
Naujausi komentarai