čekmènis [
|
||||
čekmènis [ čèkis [angl. cheque, check]: 1. įstatymo nustatytos formos rašytinis įsakymas bankui išduoti arba į kt. sąskaitą perkelti tam tikrą pinigų sumą iš čekį pasirašiusio asmens einamosios sąskaitos; 2. kasos talonas, kuriame nurodyta už prekes gauta arba kasai mokama suma. čeinas [angl. chain — grandinė], nesisteminis D. Britanijos ir JAV ilgio vienetas; lygus 22 jardams (20,1168 m). čèderis [pagal Čedaro (Cheddar) kaimo Anglijoje, Somerseto grafystėje, pavadinimą], kietas rūgštokas rauginto pieno sūris. čeburèkas < tiurkų k.], pyragėlis iš plonai iškočiotos prėskos tešlos su avienos įdaru; paplitęs Kryme, Kaukaze. čaturáng‖a [skr. caturanga(m)], sen. indų žaidimas keturiese; iš ~ os kilo šachmatai. čarvakà [< tikr.], sen. indų materialistinės filosofijos kryptis, skelbianti, kad pasaulio daiktai sudaryti iš 4 pirminių elementų: žemės, vandens, oro ir ugnies. čartizmas [angl. chartism < charter — chartija], D. Britanijoje — XIX a. masinis darbininkų revoliucinis judėjimas. čartistai, čartizmo šalininkai ir dalyviai, siekę „Liaudies chartijos” (peticijos parlamentui) reikalavimų įgyvendinimo. čárteris [angl. charter]: 1. jūrų transporto sutartis, sudaroma laivo savininko su frachtuotoju, nuomojančiu laivą arba jo dalį; 2. ist. raštas, kitaip ↗ chartija (2). |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai