čarnokitas, uoliena, žalsvai pilka granito atmaina; hipersteninis granitas; statybinė medžiaga.
|
||||
čarnokitas, uoliena, žalsvai pilka granito atmaina; hipersteninis granitas; statybinė medžiaga. čárlstonas [pagal JAV Čarlstono (Charleston) miesto pavadinimą], pramoginis šokis; tempas greitas, ritmas sinkopinis; atsirado 1923 iš JAV negrų šokių. čárdašas [veng. csárdás < csárda — smuklė], veng. liaudies šokis; ritmas sinkopinis, I dalis lėta, II — greita; šokamas poromis, būdinga improvizacija. čalmà [< tiurkų k.], vyriškas galvos apdangalas, kitaip ↗ turbanas. čakrà [skr. cakra(s) — ratas], metalinis sviedžiamasis Indijos genčių ginklas — 12—15 cm skersmens aštrių briaunų žiedas; užmaunamas ant piršto, įsukamas ir paleidžiamas į taikinį. čakon‖à [isp. chacona], muz. žanras; polifoninių variacijų pjesė; ~ ai būdingas iškilmingumas, tolydžio pasikartojanti bosų partija arba nekintama harmoninė schema. čãkas [veng. csákó], aukšta, kieta, plokščiu viršumi kariška kepurė. čaichanà [persų k. čaichane], Vid. Azijoje, Irane — arbatinė. čadrà [persų k. čador], lengvas musulmonių veido (arba viso kūno) apdangalas su plyšiu akims; dėvimas viešose vietose. čačvãnas [< turkų k.], Vid. Azijos moterų dėvėtas tinklelis iš ašutų veidui uždengti. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai