džainizmas [skr. džaina < džina— nugalėtojas], indų rel. ir filos. sistema; būdinga asketizmas, draudimas kenkti gyvai būtybei; labiausiai paplitęs tarp prekybininkų ir amatininkų.
|
||||
džainizmas [skr. džaina < džina— nugalėtojas], indų rel. ir filos. sistema; būdinga asketizmas, draudimas kenkti gyvai būtybei; labiausiai paplitęs tarp prekybininkų ir amatininkų. džà, Birmos piniginis vienetas, kitaip ↗ kijatas. dziudò [jap. ju — minkštumas, švelnumas + do — būdas], laisvojo stiliaus imtynės, kilusios iš Japonijos. dzingsi [kinų k. sostinės teatras, Pekino muz. drama], kinų tradicinio teatro rūšis; atsirado XVIII a. pab., susiformavo XIX a. I pusėje. dzião, Kinijos piniginis vienetas. Dzèusas [gr. Zeus], sen. graikų vyriausiasis dievas, dievų ir žmonių tėvas ir valdovas. dzetà [gr. zeta], šeštoji graikų abėcėlės raidė — Z ζ. dzèrūris, Japonijos lėlių (marionečių) teatro rūšis; spektaklis grindžiamas aktorių rečitatyvu. dzerènas [< mong.], antilopė Gazella gutturosa; gyvena Centr. Azijoje (TSRS — Altajaus p. r. dalyje). dzenbudizmas [jap. zen < skr. dhyāna — susikaupimas, mąstymas + ↗ budizmas], budizmo kryptis, susidariusi VI—VII a. Kinijoje iš mahajanistinio budizmo ir daosizmo; labiausiai paplito Japonijoje. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai