tartiùfas, veidmainis, dviveidis žmogus, šventeiva; pagal pranc. rašytojo Moljero (1622—73) komedijos herojaus Tartiufo (Tartuffe) vardą.
|
||||
|
Tártaras (gr. Tartaros), sen. graikų mituose — bedugnė žemės gelmėse, požemio pasaulio Hado giliausioji dalis; pragaras. tartãnas [pranc. tartane], sintetinė medžiaga stadiono bėgimo takams, šuolių aikštelėms iškloti. tarpãn∥as [< tiurkų k.], Europos laukinis arklys Equus caballus gmelini; gyveno kai kuriose Europos vietose (stepėse ir miškastepėse); išnyko XVIII a. pab.—XIX a. pr.; iš ~o kilo kai kurios naminių arklių veislės. tarýnas [jakutų k.], didelio ploto ampalas. tarifikãcija [pranc. tarification], tarifo nustatymas pagal tam tikrą apmokestinimo arba apmokėjimo objektų klasifikaciją. tarifas [pranc. tarif < arab.], mokėjimų už ką nors norma arba normų sąrašas. tarchãnas [< tiurkų k.]: 1. vid. amžių tiurkų feodalas, turėjęs teisę naudotis mokesčių lengvatomis; tam feodalui priklausanti žemė ir turtas; 2. Rusijoje XIII—XVI a.— lengvatinis mokesčių raštas. tarbagãnas [mong.], vienas švilpiko Marmota bobak porūšių; gyvena stepėse ir pusdykumėse. tarántulas [it. tarantola], voras Lycosa singorilensis; gyvena Eurazijos dykumų, pusdykumių, stepių ir miškastepių zonose; nuodingas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 30 | 
Naujausi komentarai