duodecimãlin‖is [lot. duodecimus], dvyliktainis, pvz.,~ ė skaičiavimo sistema (kiekvienas aukštesnis vienetas susideda iš 12 žemesnių).
|
||||
duodecimãlin‖is [lot. duodecimus], dvyliktainis, pvz.,~ ė skaičiavimo sistema (kiekvienas aukštesnis vienetas susideda iš 12 žemesnių). duodècima [lot. dvylikta], muz. intervalas, apimantis 12 diatoninių garsaeilio laipsnių. dùnstas [vok. Dunst — tvaikas, garai], tarpinis tarp miltų ir kruopų grūdų malimo produktas (dalelės 0,17—1 mm). dunit‖as [pagal N. Zelandijos Dūno (angl. Dun) kalno pavadinimą], magminė gelminė juoda, žalia uoliena; iš ~o gaminamos ugniai atsparios medžiagos. dùmpkaras [angl. dumcar], savivartis atviras vagonas birioms medžiagoms gabenti. dùmperis [angl. dump — išversti], savivartė mašina birioms medžiagoms vežioti netolimu atstumu; neapsisukdama važiuoja į abi puses tokiu pat greičiu. dùmka [ukr.], tautosakos žanras — eleginio arba baladinio pobūdžio, graudžių lyrinių intonacijų daina. dumdùmas [pagal Kalkutos (Indija) priemiesčio Damdamo (Dumdum), kur pirmą kartą pagamintas, pavadinimą], sprogstamosios kulkos su nepilnu arba įpjautu kevalu, padarančios labai sunkias žaizdas. dūmà [sl.]: 1. ukr. tautosakos žanras — epinis lyrinis istorinės (kartais socialinės) tematikos poezijos kūrinys, rečituojamas su kobzos, bandūros, lyros akompanimentu; artima rusų bylinai; labiausiai buvo paplitusi XVII a.; 2. lenkų poezijos žanras — epinis lyrinis eleginių intonacijų, dažn. istorinės arba meilės tematikos kūrinys; artima baladei, labiausiai buvo paplitusi XVIII a. pab.— XIX a. pr.; 3. Rusijoje — valdžios organas, pvz., bojarinų, miesto, valstybės Δ. dulsinėja, iron. mylimoji, širdies dama; pagal isp. rašytojo M. de Servanteso (1547—1616) romano „Išmoningasis hidalgas Don Kichotas iš La Mančos” herojės (isp. Dulcinea) vardą. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai