dualis [lot.], lingv. dviskaita.
|
||||
|
duãlinis ↗ dualus. duajènas [pranc. doyen], diplomatinio korpuso seniūnas — seniausiai toje valstybėje akredituotas diplomatas. drūz‖à [ček. druza < vok. Druse — šepetys]: 1. miner. mineralų kristalų agregatas uolienų tuštumose, vienu galu suaugęs su bendru pagrindu; ~as sudaro kvarcas, kalcitas, ametistas, epidotas, antimonitas, gipsas; 2. lot. kristalų (dažn. kalcio oksalato) grupė augalo ląstelės vakuolėje; 3. med. parazitinių grybų sankaupa audiniuose, pvz., laibagrybių Δ, sergant aktinomikoze.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Ekonomikos terminai, Medicininiai terminai, Mineralogijos terminai |  Kategorija: D |  Peržiūrėta: 5 |  Nėra komentarų | drùmlinas [angl. drumlin], pailga kepalo pavidalo ledyninės kilmės kalva. druidizmas [pranc. druidisme < keltų k.], sen. keltų religija, paremta gamtos garbinimu, reikalavusi aukų (kartais ir žmonių) aukojimo miškuose. druidai [lot. druides < keltų k.], sen. Galijos, Britanijos ir Airijos keltų dvasininkai, kurie dar atlikdavo ir teisėjų funkcijas. drozofilà [gr. drosos — drėgmė + phileō — mėgstu], vaisinė muselė Drosophila; naudojama biol. eksperimentams. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Biologijos terminai | Kategorija: D | Peržiūrėta: 1 | Nėra komentarų | dròselis [vok. drosseln — duslinti, slopinti]: 1. įtaisas skysčio, dujų, garų debitui, slėgiui, temperatūrai vamzdyje mažinti arba reguliuoti; turi diafragmą su mažesne negu vamzdžio vidinis skerspjūvis anga arba reguliuojamą sklendę (vožtuvą); 2. didelės induktyvinės, bet mažos ominės varžos ritė, jungiama į el. grandinę srovės kintamajai dedamajai sumažinti, el. filtruose įv. dažnių srovėms atskirti arba apriboti. dròntas, iškastinis paukštis Raphus cucullatus, gyvenęs Maskarenų salose (Indijos vand.), išnaikintas XVII—XVIII a. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai