Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Don

don [įsp., it. don < lot. dominus — ponas], ispaniškas ir itališkas pagarbus kreipimasis į vyrą.

Domra

dòmra [rus.], styginis rusų liaudies muz. instrumentas; turi pusapvalį, į viršų šiek tiek siaurėjantį korpusą, kaklelį ir 3 arba 4 stygas; skambinama plektru.

Domkratas

domkrãtas [ol. dommekracht], kilnojamas sraigtinis, krumpliastiebinis arba hidraulinis mechanizmas kroviniams į nedidelį aukštį kelti.

Dominuoti

dominúoti [lot. dominari], vyrauti, būti aukščiau ko nors.

Domino

dominò ↗ dominas.

Dominikonai

dominikõnai, katalikų vienuolių ordinas; jį 1215 Prancūzijoje įkūrė isp. vienuolis Domininkas Gusmanas (lot. Dominicus) kovai su eretikais albigiečiais.

Dominija

dominija [angl. dominion < lot. dominium — valdymas], autonominė valstybė, įėjusi į Britanijos imperiją ir pripažinusi D. Britanijos karalių valstybės vadovu.

Dominavimas

dominãvimas [lot. dominatio — viešpatavimas], biol. alelinių genų sąveika — vienas (dominuojantis) genas stelbia kito (recesyvinio) geno veikimą.

Dominatas

dominãtas [lot. dominatus — viešpatavimas, vienvaldystė], sen. Romoje — neribota monarchija, įsigalėjusi III a. pabaigoje.

Dominas

dòminas [pranc. domino]: 1. maskarado kostiumas (ilgas apsiaustas su gaubtuvu); 2. katalikų vienuolių apsiaustas su gaubtuvu; 3. maskarado kaukė (akiniai); 4. kauliukų žaidimas — 28 lentelių su akimis dėliojimas tam tikra tvarka; tų lentelių rinkinys.