don [įsp., it. don < lot. dominus — ponas], ispaniškas ir itališkas pagarbus kreipimasis į vyrą.
|
||||
don [įsp., it. don < lot. dominus — ponas], ispaniškas ir itališkas pagarbus kreipimasis į vyrą. dòmra [rus.], styginis rusų liaudies muz. instrumentas; turi pusapvalį, į viršų šiek tiek siaurėjantį korpusą, kaklelį ir 3 arba 4 stygas; skambinama plektru. domkrãtas [ol. dommekracht], kilnojamas sraigtinis, krumpliastiebinis arba hidraulinis mechanizmas kroviniams į nedidelį aukštį kelti. dominúoti [lot. dominari], vyrauti, būti aukščiau ko nors. dominò ↗ dominas. dominikõnai, katalikų vienuolių ordinas; jį 1215 Prancūzijoje įkūrė isp. vienuolis Domininkas Gusmanas (lot. Dominicus) kovai su eretikais albigiečiais. dominija [angl. dominion < lot. dominium — valdymas], autonominė valstybė, įėjusi į Britanijos imperiją ir pripažinusi D. Britanijos karalių valstybės vadovu. dominãvimas [lot. dominatio — viešpatavimas], biol. alelinių genų sąveika — vienas (dominuojantis) genas stelbia kito (recesyvinio) geno veikimą. dominãtas [lot. dominatus — viešpatavimas, vienvaldystė], sen. Romoje — neribota monarchija, įsigalėjusi III a. pabaigoje. dòminas [pranc. domino]: 1. maskarado kostiumas (ilgas apsiaustas su gaubtuvu); 2. katalikų vienuolių apsiaustas su gaubtuvu; 3. maskarado kaukė (akiniai); 4. kauliukų žaidimas — 28 lentelių su akimis dėliojimas tam tikra tvarka; tų lentelių rinkinys. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai