dolomitas [pagal pranc. geologo D. de Dolomjė (de Dolomieu) pavardę]: 1. šviesus mineralas, kalcio ir magnio karbonatas CaMg(CO3)2; 2. nuosėdinė uoliena, susidariusi iš dolomito mineralo, dažnai su kitų uolienų priemaišomis; statybinė medžiaga.
|
||||
dolomitas [pagal pranc. geologo D. de Dolomjė (de Dolomieu) pavardę]: 1. šviesus mineralas, kalcio ir magnio karbonatas CaMg(CO3)2; 2. nuosėdinė uoliena, susidariusi iš dolomito mineralo, dažnai su kitų uolienų priemaišomis; statybinė medžiaga. dòlnikas [rus. dolnik], eilėdaros rūšis, kitaip ↗ sinkopis. dolmènas [pranc. dolmen < bretonų k. tol — stalas + men — akmuo], neolito ir ankstyvojo žalvario amžiaus laidojimo statinys — vertikaliai sustatyti stambūs akmenys arba akmens plokštės, uždengtos viena arba keliomis horizontaliomis plokštėmis; virš jų būdavo supilamas pilkapis. dolinà [< serbų-chorvatų k.], karstinės kilmės Žemės paviršiaus įgriuva arba dubė, susidariusi, plečiantis karėms arba įgriuvus požeminę tuštumą dengiančiam skliautui. dolikokefãlija [dolichos + ↗ …kefalija] ↗ dolichocefalija. dolichocefãlija [gr. dolichos — ilgas + ↗ …cefalija], ilgagalvystė (kaukolės pločio ir ilgio santykis mažesnis kaip 75%). doleritas [gr. doleros — apgaulingas], magminė vulkaninė uoliena, visiškai kristalinė bazalto atmaina; statybinė medžiaga. dóleris [angl. dollar < vok. Taler — taleris]: 1. Australijos, Etiopijos (iki 1976), Fidžio, Gajanos, Jamaikos, JAV, Kanados, Liberijos, Malaizijos (iki 1976), N. Zelandijos, Zimbabvės ir kai kurių kt. šalių piniginis vienetas; 2. fiz. branduolinio reaktoriaus reaktyvumo vienetas, lygus virškritinės ir subkritinės būsenos reaktyvumų skirtumui; Δ dalijamas į 100 ↗ centų1 (2). dolente [it.], muz. liūdnai, graudžiai. dolce [sk. dolče; it.], muz. švelniai, maloniai. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai