dokumentúoti, pagrįsti, įrodyti dokumentais.
|
||||
dokumentúoti, pagrįsti, įrodyti dokumentais. dokumeñtika, dokumentiniai kino filmai. dokumeñtas [lot. documentum — pamokomas pavyzdys; liudijimas, įrodymas]: 1. raštiškas ko nors paliudijimas, pažymėjimas; 2. materialus objektas (popierius, piešinys, nuotrauka, kino juosta), kuriame užfiksuotos kokios nors žinios. dokumentalistas: 1. asmuo, kuris renka, kaupia ir tvarko dokumentus, mokslo šaltinių medžiagą; 2. dokumentinių filmų scenaristas, režisierius, operatorius. dokumentãcija, dokumentų visuma, dokumentai. doktriniẽrius [pranc. doctrinaire < lot. doctrina — mokymas], žmogus, kuris aklai laikosi kurios nors doktrinos, formulių, taisyklių, remiasi principais, nesusijusiais su tikrove. doktrinà [lot. doctrina], tam tikros žinių sr (filosofijos, teologijos, politikos) pažiūrų visuma, būdinga kuriam nors mąstytojui, mokyklai; kartais teorija, mokslas, sistema, polit. programa. doktorãtas [lot. doctoratus], mokslinis daktaro laipsnis. doktorántas [lot. doctorans (kilm. doctorantis)], specialistas, rengiantis daktaro disertaciją. doksogrãfai [gr. doxa — nuomonė, teiginys ↗ …grafas], sen. graikų rašytojai, populiariai išdėstantys filosofų pažiūras. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai