dogmà [gr. mokymas, teiginys, nuomonė]: 1. sen. Graikijoje — iš pradžių polių valdžios nutarimas, vėliau filos. mokyklos tezė, privaloma tos mokyklos šalininkams; 2. teol. kanonizuotas tikėjimo teiginys, skelbiamas tikintiesiems kaip nediskutuotina ir nekritikuotina tiesa; 3. teiginys, nuomonė, teorija, be įrodymų ar praktinio patikrinimo laikoma neginčijama tiesa.
|
||||
  (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Filosofijos terminai, Teologijos terminai |  Kategorija: D |  Peržiūrėta: 145 |  Nėra komentarų | dogarèsė [it. dogaressa], dožo žmona. dògai [angl. dog — šuo], tarnybinių šunų veislė; stambūs, stiprūs, naudojami apsaugai. dofinas [pranc. dauphin], vid. amžių Prancūzijoje — karaliaus sosto įpėdinių titulas; tą titulą turintis asmuo. dodekagònas [dōdeka + gr. gōnia — kampas], dvylikakampis. dodekafònija [dōdeka + gr. phōnē — garsas], muzikos kūrimo metodas, pagrįstas absoliučiu visų 12 muz. sistemos garsų lygiavertiškumu: atsisakoma garsų funkcinių ryšių ir tonikos. (Be įvertinimo)Loading... | Gairės: Muzikos terminai | Kategorija: D | Peržiūrėta: 172 | Nėra komentarų | dodekaèdras [gr. dōdeka — dvylika + hedra — pagrindas, paviršius, šonas], taisyklingas briaunainis, turintis 12 sienų (penkiakampių), 30 briaunų, 20 viršūnių, dvylikasienis. doctor honoris causa [sk. doktor honoris kauza; lot. garbės daktaras], garbės mokslo laipsnis, kurį aukštoji mokykla teikia nusipelniusiems mokslo kultūros veikėjams. docentūrà: 1. docento vardas, pareigos; 2. visi kurios nors aukštosios mokyklos docentai. doceñtas [lot. docens (kilm. docentis) — mokantis, kuris moko], aukštųjų mokyklų dėstytojų moksl. vardas; TSRS dažn. suteikiamas aukštųjų mokyklų dėstytojams, turintiems mokslų kandidato laipsn. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai