Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Divinilas

divinilas [↗ di…+ lot. vinum (kilm. vini) — vynas] ↗ butadienas.

Dividendas

divideñdas [lot. dividendus — padalytinas], akcinės bendrovės pelno dalis, paskirstoma akcininkams.

Divertismentas

divertismeñtas [pranc. divertissement — pramoga, pasilinksminimas]: 1. spektaklis, sudarytas iš dramos, vokalinės muzikos, choreografinių scenų; 2. baleto dalis (choreografinė siuita, tiesiogiai nesusijusi su spektaklio siužetu); 3. muz. nuotaikinga instrumentinė pjesė; 4. muz. nuotaikingų instrumentinių pjesių ciklas ansambliui ar nedideliam orkestrui; turi siuitos, sonatos, serenados bruožų; 5. įv. žanro šokių programa.

Divertikulas

divertikulas [lot. diverticulum — kelias į šalį], tuščiavidurio organo (stemplės, skrandžio) sienos išgauba.

Diversija

divèrsija [lot. diversio — nukreipimas, atitraukimas]: 1. kar. operacija, kuria siekiama atitraukti priešo dėmesį ir pajėgas iš vieno fronto baro į kitą; 2. grupių arba pavienių asmenų veiksmai priešo užnugaryje, kuriais siekiama išvesti iš rikiuotės kar., pram. objektus, sutrikdyti kariuomenės valdymą, sugadinti komunikacijas, sunaikinti gyvąją jėgą ir karo techniką; 3. priešiškų užsienio ar vidaus elementų ardomieji veiksmai, kuriais siekiama susilpninti valstybės ek., kar. galią, sukelti visuomenės neramumus (įmonių, įrenginių naikinimas, epidemijų sukėlimas, gandų ir šmeižiamos informacijos skleidimas).

Diversifikacija

diversifikãcija [lot. diversificatio — įvairinimas]: 1. įvairi raida; įvairėjimas; 2. įmonių, susivienijimų gaminamų prekių nomenklatūros plėtimas, įvairinimas.

Diversantas

diversántas, asmuo, darantis diversiją.

Diverguoti

divergúoti [lot. divergere]: 1. išsiskirti, prasiskirti; 2. mat. neturėti baigtinės ribos; neartėti prie pabaigos, nesibaigti.

Divergentai

divergeñtai [lot. divergens (kilm. divergentis) — išsiskiriantis į įv. puses], fonemos variantai — kalbos garsai, kurie skirtingai tariami priklausomai nuo padėties žodyje.

Divergencija

divergeñcija [lot. divergentia — išsiskyrimas], išsiskyrimas iš 1 taško, prasiskyrimas, krypties, srauto šakojimasis: 1. vienos rūšies organizmų požymių išsiskyrimas per evoliuciją; dėl to atsiranda 2 naujos rūšys; 2. skaliarinis dydis, apibūdinantis vektorinio lauko intensyvumą konkrečiame taške; 3. pozicinis kalbos garso virtimas keliais skirtingais garsais; 4. vienos kalbos suskilimas į kelias giminiškas kalbas ar tarmes; 5. vėjo srautų, vandens srovių išsiskaidymas, išsiskyrimas.