divinilas [↗ di…+ lot. vinum (kilm. vini) — vynas] ↗ butadienas.
|
||||
divinilas [↗ di…+ lot. vinum (kilm. vini) — vynas] ↗ butadienas. divideñdas [lot. dividendus — padalytinas], akcinės bendrovės pelno dalis, paskirstoma akcininkams. divertismeñtas [pranc. divertissement — pramoga, pasilinksminimas]: 1. spektaklis, sudarytas iš dramos, vokalinės muzikos, choreografinių scenų; 2. baleto dalis (choreografinė siuita, tiesiogiai nesusijusi su spektaklio siužetu); 3. muz. nuotaikinga instrumentinė pjesė; 4. muz. nuotaikingų instrumentinių pjesių ciklas ansambliui ar nedideliam orkestrui; turi siuitos, sonatos, serenados bruožų; 5. įv. žanro šokių programa. divertikulas [lot. diverticulum — kelias į šalį], tuščiavidurio organo (stemplės, skrandžio) sienos išgauba. divèrsija [lot. diversio — nukreipimas, atitraukimas]: 1. kar. operacija, kuria siekiama atitraukti priešo dėmesį ir pajėgas iš vieno fronto baro į kitą; 2. grupių arba pavienių asmenų veiksmai priešo užnugaryje, kuriais siekiama išvesti iš rikiuotės kar., pram. objektus, sutrikdyti kariuomenės valdymą, sugadinti komunikacijas, sunaikinti gyvąją jėgą ir karo techniką; 3. priešiškų užsienio ar vidaus elementų ardomieji veiksmai, kuriais siekiama susilpninti valstybės ek., kar. galią, sukelti visuomenės neramumus (įmonių, įrenginių naikinimas, epidemijų sukėlimas, gandų ir šmeižiamos informacijos skleidimas). diversifikãcija [lot. diversificatio — įvairinimas]: 1. įvairi raida; įvairėjimas; 2. įmonių, susivienijimų gaminamų prekių nomenklatūros plėtimas, įvairinimas. diversántas, asmuo, darantis diversiją. divergúoti [lot. divergere]: 1. išsiskirti, prasiskirti; 2. mat. neturėti baigtinės ribos; neartėti prie pabaigos, nesibaigti. divergeñtai [lot. divergens (kilm. divergentis) — išsiskiriantis į įv. puses], fonemos variantai — kalbos garsai, kurie skirtingai tariami priklausomai nuo padėties žodyje. divergeñcija [lot. divergentia — išsiskyrimas], išsiskyrimas iš 1 taško, prasiskyrimas, krypties, srauto šakojimasis: 1. vienos rūšies organizmų požymių išsiskyrimas per evoliuciją; dėl to atsiranda 2 naujos rūšys; 2. skaliarinis dydis, apibūdinantis vektorinio lauko intensyvumą konkrečiame taške; 3. pozicinis kalbos garso virtimas keliais skirtingais garsais; 4. vienos kalbos suskilimas į kelias giminiškas kalbas ar tarmes; 5. vėjo srautų, vandens srovių išsiskaidymas, išsiskyrimas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai