displãzija [↗ dis… + gr. plasis — susidarymas], med. audinio, organo vystymosi arba augimo sutrikimas.
|
||||
displãzija [↗ dis… + gr. plasis — susidarymas], med. audinio, organo vystymosi arba augimo sutrikimas. displãstikas [↗ dis… + gr. plastos — nulipdytas, suformuotas], žmogaus psichofizinis konstitucinis tipas, kuriam būdinga neharmoningas kūno sudėjimas (pagal E. Krečmerio tipologiją). dispèrsija [lot. dispersio — išsklaidymas, išbarstymas], skaida, sklaida; iš(si)skirstymas aplinkoje į smulkias dalis; smulkesnių, skirtingų nuo pagrindinio dydžio, vidurkio, formos variantų atsiradimas, turėjimas: 1. fiz. skaida, pvz., šviesos Δ (baltos šviesos skaidymasis į spektrą, kurį sudaro skirtingos spalvos); 2. tikimybių teorijoje ir mat. statistikoje — atsitiktinio dydžio pasiskirstymo skaitinė charakteristika, apibūdinanti jo nuokrypį nuo vidurkio. dispèrsas, dispersinės sistemos smulkios dalelės, pasiskirsčiusios dispergente (terpėje). dispergúoti [lot. dispergere — išsklaidyti, išbarstyti]: 1. iš(si)sklaidyti smulkiomis dalelėmis kokioje nors terpėje; 2. su(si)skirstyti į smulkesnius variantus, atmainas, skirtingas nuo pagrindinio dydžio, vidurkio, formos. dispergeñtas [lot. dispergens (kilm. dispergentis) — išsklaidantis, išbarstantis], ištisinė terpė (skystis, dujos, kietasis kūnas), kurioje smulkiomis dalelėmis pasiskirsčiusi kitos fazės medžiaga. dispèpsija [↗ dis… + gr. pepsis — virškinimas], virškinimo sutrikimas. dispensúoti [↗ dispensa], atleisti nuo bažn. reikalavimų (celibato, pasninko), vienuolio įžadų. dispens‖à [lot.], atleidimas nuo privalomų bažn. teisės reikalavimų; ~ą duoda aukštoji bažnyčios vadovybė (ppr. popiežius arba vyskupas). dispečerizúoti, diegti dispečerizaciją, gamybos, transporto, statybos, tiekimo ir pan. valdymą, koordinavimą iš dispečerių punktų. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai