disfòrija [gr. dysphoros — nepakenčiamas], liguistai pablogėjusi nuotaika (perdėtas jautrumas, piktumas, verksmingumas, agresyvumas).
|
||||
|
distònija [↗ dis… + gr. phōnē — balsas, garsas], balso sutrikimas, užkimimas. disfãzija [↗ dis… + gr. phasis — kalbėjimas], kalbos sutrikimas dėl smegenų centrų pažeidimo. disfãgija [↗ dis… + gr. phagomai — ryju], rijimo sutrikimas. disertántas [lot. dissertans (kilm. dissertantis) — nagrinėjantis, svarstantis], asmuo, rengiantis viešam gynimui moksl. darbą — disertaciją. disertãcija [lot. dissertatio — samprotavimas, tyrimas], moksl. darbas, pateikiamas moksl. tarybai moksl. laipsniui įgyti ir viešai ginamas disertanto. diseñteriai [angl. dissenters < lot. dissentio — nesutinku], XVI—XVII a. Anglijoje — nuo viešpataujančios anglikonų bažnyčios atskilę tikintieji. diseminãcija [lot. disseminatio — pasėjimas; išplatinimas]: 1. patologinio proceso sklidimas; 2. ligos sukėlėjo išplitimas organizme. disèkcija [lot. dissectio — perpjovimas], lavono skrodimas, preparavimas anatomijos mokymuisi. disciplinúoti [↗ disciplina], drausminti, įvesti drausmę. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 35 | 
Naujausi komentarai