dinamo… [gr. dynamis — jėga], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su jėga.
|
||||
dinamo… [gr. dynamis — jėga], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su jėga. dinamizmas [gr. dynamis — jėga]: 1. judrumas, kintamumas, veiksmingumas; 2. ↗ energetizmas. dinamitas [pranc. dynamite < gr. dynamis — jėga], sprogstamoji medžiaga, kurios pagr. komponentas yra nitroglicerinas. dinãmiškas [↗ dinamika], judrus, kintantis, pasižymintis greita, ryškia plėtote, turintis daug vidinės energijos. dinãminis [↗ dinamika], susijęs su dinamika, atsirandantis dėl jėgų veikimo; galintis kisti, judėti. dinãmika [gr. dynamikos — jėgos, jėginis]: 1. mokslas, tiriantis ryšį tarp mech. sistemos judėjimo (greičiais, daug mažesniais už šviesos greitį) ir ją veikiančių išorinių ir vidinių jėgų; 2. kurio nors reiškinio kitimas, plėtotė; 3. su muz. garsumu susijusių reiškinių visuma, sukurianti muz. kūrinio emocinę įtampą, išryškinanti kulminacijas, temų kontrastingumą; 4. kalbos garsų srauto intensyvumo kitimas. dinamà [gr. dynamis — jėga], psn. nuolatinės srovės generatorius. dinà [gr. dynamis — jėga], dyn, CGS vienetų sistemos (pagr. vienetai: centimetras, gramas, sekundė) jėgos vienetas; 1 dyn = 10-5 N (niutono). dimorfizmas [↗ di… + gr. morphē — pavidalas, forma]: 1. biol. augalų ir gyvūnų dviejų skirtingų formų (išvaizdos) individų, pvz., patinų ir patelių, buvimas rūšyje; dažniausias polimorfizmo atvejis; 2. bot. reiškinys, kad tas pats augalas turi dvi kurio nors organo formas: lapų (heterofilija), vaisių (heterokarpija) ir pan.; 3. medžiagos savybė būti dviejų kristalinių modifikacijų (formų), kurios skiriasi viena nuo kitos atomų išsidėstymu kristalinėje gardelėje; vienas polimorfizmo atvejų. dimisija [lot. dimissio — atleidimas], atsistatydinimas iš užimamų pareigų, išėjimas į atsargą; pati atsarga. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai