diletantizmas [pranc. dilettantisme], mėgėjiškumas, paviršutiniškas meno, mokslo, amato išmanymas, menkas mokėjimas, sugebėjimas kurti.
|
||||
diletantizmas [pranc. dilettantisme], mėgėjiškumas, paviršutiniškas meno, mokslo, amato išmanymas, menkas mokėjimas, sugebėjimas kurti. diletántiškas [↗ diletantas], paviršutiniškas, mėgėjiškas, be spec. pasirengimo. diletántas [pranc. dilettante < lot. delecto — linksminu, džiuginu], žmogus, be spec. išsilavinimo dirbantis mokslinį arba kūrybinį darbą, tik paviršutiniškai suprantantis dalyką. dilemà [gr. dilēmma]: 1. problema, alternatyva, padėtis, reikalaujanti rinktis vieną iš 2 galimybių; 2. samprotavimas, kurio prielaidas sudaro sąlyginiai (implikacija) ir skirstytiniai (disjunkcija) teiginiai. dilatomètrija [dilato + ↗ …metrija], kūnų plėtimosi nuo išorinio poveikio (temperatūros, slėgio, el. ir magn. lauko, jonizuojančiojo spinduliavimo) matavimas. dilatomètras [dilato + ↗ …metras], kūnų plėtimosi matavimo prietaisas. dilatogrãfas [lot. dilato — plečiu + ↗…grafas], prietaisas, užrašantis kūno tūrio kitimą. dilatãtorius [lot. dilato — plečiu]: 1. med. instrumentas susiaurėjusiam natūralių kūno kanalų spindžiui praplėsti; 2. plečiantysis raumuo, pvz., vyzdžio Δ. dilatãcija [lot. dilatatio — išplėtimas], kokio nors tuščiavidurio organo iš(si) plėtimas. diktúoti [lot. dictare]: 1. ką nors aiškiai, garsiai sakyti ar skaityti, kad klausytojai užsirašytų; 2. kategoriškai įsakinėti, liepti. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai