|
-> tamgà [tiurkų k. tamga, damga — ženklas, dėmė, antspaudas]: 1. gimininėje bendruomenėje — ženklas, kuriuo buvo ženklinama giminės nuosavybė, pvz., gyvuliai, arba tai, kas giminės narių pagaminta; vėliau — šeimos asmeninės nuosavybės ženklas; 2. sen. Rusijoje mongolų-totorių jungo laikotarpiu — mokestis, kuris buvo imamas už parduodamas prekes; 3. ženklas ant turkų ir totorių monetų su sultono arba chano vardu ir titulu; moneta su tokiu ženklu.
tambūrinas [it. tamburino], mušamasis muz. instrumentas; būgnelis (siauras medinis arba metalinis žiedas, iš vienos pusės aptemptas oda) su žalvario žvangučiais.
támbūras [pranc. tambour]: 1. nedidelis priestatas prie statinio išorinių durų arba nedidelė patalpa už jų patalpoms nuo šalto oro ir vėjo apsaugoti; 2. tokios pat paskirties uždara aikštelė glžk. vagono gale; 3. nedidelė patalpa laivo denyje, atitverianti liukus į mašinų skyrių, keleivių patalpas nuo tiesioginio oro, drėgmės poveikio; 4. archit. apskritas arba daugiakampis kupolo pagrindas.
tambalà, Malavio piniginio vieneto kvačos šimtoji dalis.
-> tamarinas [< pranc.], voverinė beždžionė Saguinus; gyvena Amazonės baseino tropiniuose miškuose.
tamariks‖as, eglūnas — krūmas arba nedidelis medis Tamarix; paplitęs P. Europoje, Š. r. Afrikoje, Azijoje; ~ais tvirtinami smėlynai, želdinami druskožemiai.
tamadà [< gruz.], pasilinksminimo, pokylio, puotos tvarkdarys ir tostų skelbėjas.
tálvegas [vok. Talweg < Tal — slėnys + Weg — kelias], linija, jungianti žemiausias upės slėnio, raguvos, griovos vietas; slėnio ašis.
talònas [pranc. talon]: 1. kontrolinis dokumentas, duodantis teisę ką nors gauti, įgyti, pasinaudoti paslaugomis; 2. dokumento dublikatas vertybinių popierių knygučių šaknelėje; 3. vertybinio popieriaus nukerpamoji dalis, kuria pakvituojama palūkanų arba dividendo gavimas.
-> talòmas [thallos], bot. gniužulas — žemesniųjų augalų (dumblių, grybų, kerpių, kai kurių samanų) kūnas, nesusiskirstęs į audinius ir organus (šaknis, stiebą, lapus).
|
|
Naujausi komentarai