Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Diatribė

diatribė [gr. diatribē — sutrynimas; vaidai], griežta, tulžinga, priekabi kalba su asmeninio pobūdžio išpuoliais.

Diatremos

diatrèmos [gr. diatrēma — anga, skylė], geol. kanalai, pramušti Žemės plutoje vulkaninių dujų sprogimų ir pripildyti uolienų nuolaužų.

Diatonika

diatònika [gr. diatonikos — pereinantis nuo tono prie tono], muz. dermių natūraliųjų garsaeilio laipsnių sistema.

Diatomitas

diatomitas [↗ diatomėjos], labai poringa, lengva, šviesi nuosėdinė uoliena, susidariusi iš titnagdumblių griaučių.

Diatomėjos

diatomjos [gr. diatomē — perskėlimas pusiau], titnagdumbliai — vienaląsčiai dumbliai Bacillariophyta, arba Diatomeae; jų ląstelių sienelė susideda iš 2 sąvarų, kurių išorinė dalis prisisunkusi silicio dioksido, kieta; diatominiai dumbliai.

Diatezė

diatèzė [gr. diathesis — palinkimas]: 1. lingv. veiksmažodžių formų diferencijavimas pagal rūšies kategoriją; 2. organizmo polinkis sirgti kai kuriomis ligomis.

Diatermija

diatèrmija [↗ dia… + ↗ termija], organizmo giliųjų audinių ir organų gydomasis šildymas kintamąja didelio stiprumo aukštojo dažnio el. srove.

Diastrofizmas

diastrofizmas [gr. diastrophē — išvertimas, sukreivinimas], Žemės plutos judesiai, sukeliantys jos deformacijas; tektoniniai judesiai.

Diastolė

diastòlė [gr. diastolē — ištempimas, išplėtimas], širdies raumens atsipalaidavimas po susitraukimo (sistolės).

Diastilas

diastilas [↗ dia… + gr. stylos — kolona], sen. graikų šventykla su kolonomis, kurių interkolumniumas yra 6 moduliai.