dialektològija [↗ dialektas + ↗ …logija], mokslas, tiriantis kurios nors kalbos tarmes ir šnektas.
|
||||
|
dialektogrãfija [gr. dialektos — kalba + ↗ …grafija], lingv. geografija — mokslas, tiriantis fonetikos, gramatikos, leksikos reiškinių geogr. paplitimą.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Geografijos terminai |  Kategorija: D |  Peržiūrėta: 4 |  Nėra komentarų | dialektizmas [↗ dialektas], tarmybė. dialèktiškas [gr. dialektikos], kas prieštaringai vystosi. dialèktinis2 [↗ dialektas], tarminis. dialèktinis1, atitinkantis dialektikos principus, ja paremtas. dialèktikas [gr. dialektikos]: 1. dialektinės filosofijos šalininkas; 2. mokslininkas, kuris naudojasi dialektikos metodu. dialèktika [gr. dialektikē < dialegomai—kalbuosi, diskutuoju]: 1. sen. Graikijoje — diskusijų menas, prieštaravimų pašnekovo samprotavimuose atskleidimas, kaip būdas tiesai suprasti; 2. tikrovės ir jos pažinimo vystymasis; 3. bendroji vystymosi teorija ir mąstymo metodas. dialèktas [gr. dialektos], tarmė, diakritinis [gr. diakritikos — skiriamasis], lingv. skiriamasis; Δ ženklas — pridėtinis garsinio rašto ženklas, rašomas viršuje, apačioje ar šalia raidės ir keičiantis arba tikslinantis jos garsinę reikšmę, pvz., liet. s ir š, e ir ė. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai