diadòchija [gr. diadochē — kaitaliojimasis], jonų, atomų, molekulių gebėjimas pakeisti vienas kitą kietųjų tirpalų kristalinėje gardelėje.
|
||||
|
diadòchai [gr. diadockos — paveldėtojas, įpėdinis], Aleksandro Makedoniečio kariuomenės vadai, kurie po jo mirties (323 pr. m. e.) pasidalijo imperiją. diademà [gr. diadēma]: 1. sen. graikų žynių galvos raištis; 2. monarcho arba dvasininko valdžios simbolis — auksinis arba sidabrinis lankelis (dažn. su brangakmeniais); 3. brangaus metalo (dažn. su brangakmeniais) karūnos pavidalo moterų galvos papuošalas. diadà [gr. dyo — du], 2 asmenų grupė (dažn. didesnės grupės dalis). diachrònija [↗ dia… + gr. chronos — laikas], reiškinių evoliucinė seka. diacetãtas [↗ di… + ↗ acetatai], dirbtinis chem. pluoštas, pagamintas iš diacetilceliuliozės.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Chemijos terminai |  Kategorija: D |  Peržiūrėta: 2 |  Nėra komentarų | diãbolas: 1. kinų ir japonų liaudies žaidimas; 2. cirko numeris; atliekamas su tam tikru rekvizitu, panašus į žongliravimą. diabetològija [↗ diabetas + ↗ …logija], mokslas apie diabetą ir jo gydymą. diabètikas, sergantis diabetu. diabètas [gr. diabētēs — cukraligė], medžiagų apykaitos sutrikimo liga, kuriai būdinga gausus šlapimo išskyrimas, troškulys. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai