Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Talofitai

talofitai [gr. thallos — žalia šakelė + phyton — augalas], gniužuliniai augalai — augalai, pvz., dumbliai, grybai, kerpės, kurių kūnas nesusiskirstęs į audinius ir organus (šaknis, stiebą, lapus).

Talmudistas

talmudistas: 1. Talmudo, žinovas, aiškintojas, tyrėjas; žmogus, kuris laikosi Talmudo; 2*. scholastas, prisiskaitėlis, dogmatikas.

Talmudas

Talmùdas [hebr. talmūd — mokslas], judaizmo religinių, etinių ir teisės įstatymų rinkinys.

Talma

tálma [pagal pranc. aktoriaus F. Ž. Talma pavardę] , ilgas berankovis moteriškas apsiaustas.

Talkas

tálkas [vok. Talk < lot. talcus < arab.], labai minkštas, riebus mineralas, vandeningasis magnio silikatas.

Talja

taljà [pranc. taille — duoklė], vid. amžių Prancūzijoje — pastovus tiesioginis mokestis, dažn. feodalų savavališkai nustatytas; nuo XV a. rinktas daugiausia iš valstiečių.

Talismanas

talismãnas [pranc. talisman < persų k. tilismn (dgs.) < arab. tilasm — magiškas paveikslas], daiktas, kuris, jį turinčio (ir ppr. su savimi nešiojančio) įsitikinimu, teikiąs laimės, pasisekimo.

Talis

tãlis [gr. thallos — žalia šakelė], chem. elementas Tl, atom. Nr. 81; melsvo atspalvio metalas.

Talionas

taliònas [lot. talio (kilm. talionis) — atpildas, atlyginimas], vergovinės ir ankstyvojo feodalizmo teisės bausmės principas: kaltininkui turi būti padaryta lygiai tokia pat žala, kokią jis padarė nukentėjusiam („akis už akį, dantis už dantį”).

Talija

tãlija2 [pranc. tailler — (lošiant) laikyti banką], kortų komplektas — dvi lošiamųjų kortų malkos.